Jis per Bendrijos ministrų susitikimą paragino Europos Komisiją išnagrinėti tokią taisyklę, pranešė televizija „Deutsche Welle“.
Idėją, kad ES išmokos turi būti susietos su teisinės valstybės principų laikymusi, parėmė Prancūzija, Švedija, Suomija, Danija, Nyderlandai, Danija ir Belgija. Tuo tarp Vengrija ir Lenkija, kurias Briuselis ne kartą kaltino pažeidinėjant šiuos principus, pasiūlymui nepritarė.
Šią Vokietijos iniciatyvą, kaip manoma, labiausiai paskatino būtent Varšuvos ir Budapešto vyriausybių politika.
Sprendimas dėl ES dotacijų susiejimo su įstatymų viršenybės laikymusi galėtų būti priimtas ne anksčiau kaip 2018 metais, nurodė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Jeigu tokia taisyklė būtų priimta, ji galėtų būti pradėta taikyti skirstant Bendrijos biudžetą nuo 2020 arba 2021 metų.
Europos Parlamento nariai trečiadienį triuškinama balsų dauguma pritarė rezoliucijai, smerkiančiai įstatymo viršenybės principo „sunkius pažeidimus“, ir pradedančiai procedūrą, per kurią Varšuva ilgainiui gali netekti balso teisės Europos Sąjungoje. Bendrija nuogąstauja, kad Varšuva pažeidinėja teismų nepriklausomybės principą ir varžo savo piliečių susirinkimų laisvę.
Spalio pradžioje Europos Komisija pradėjo antrąjį etapą procese dėl galimų sankcijų Vengrijai už ES teisės pažeidimus.
Briuselio nuomone, Vengrijos priimtas įstatymas, griežtinantis iš užsienio lėšų gaunančių nevyriausybinių organizacijų kontrolę, pažeidžia teisę steigti susivienijimus, teisę į privatumą ir asmenų duomenų apsaugos principą, taip pat varžo kapitalo judėjimą Europos Sąjungoje.
Jeigu Budapeštas į EK reikalavimus nereaguos, gali būti pateiktas ieškinys Europos Teisingumo Teismui.
