Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pareiškė palaikymą F.W.Steinmeieriui, populiariausiam šalies politikui, kai jo kandidatūrą diplomatijos vadovo partiečiai socialdemokratai.
Šiam žingsniui taip pat pritarė koalicijos partnerė Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU).
„Dabar tai oficialu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas CSU šaltinis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras F.W.Steinmeieris rugpjūčio pabaigoje pasisakė už Rusijos sugrąžinimą į Didįjį aštuonetą (G8), iš kurio ši šalis buvo išmesta po to, kai aneksavo Krymą ir įplieskė karą Rytų Ukrainoje
„Raktas į Rusijos grįžimą į G8 yra pačioje Maskvoje“, – pareiškė F.W.Steinmeieris ir patikslino: „Tai galės įvykti, jei Rytų Ukrainoje bus pasiekta pastebima pažanga, o Sirijoje pasistūmės derybos dėl paliaubų. Jei Rusija labiau stengtųsi dėl taikos, G7 partneriai būtų pasiruošę kalbėtis.“
F.W.Steinmeierio teigimu, abu konfliktai įrodė, kad „mums nėra naudinga neleisti Rusijai artimai bendradarbiauti su pagrindinėmis pasaulio ekonomikomis“.
60-metis F.W.Steinmeieris yra vienas populiariausių Vokietijos politikų. Jis yra nepaprastai diplomatiškas, kai kurių partnerių Vidurio ir Rytų Europoje teigimu, net pernelyg.
Vis dėlto per JAV prezidento rinkimų kampaniją vokietis itin aršiai kritikavo dabar jau išrinktąjį Amerikos lyderį Donaldą Trumpą, kurį vadino „neapykantos pamokslininku“.
JAV rinkimų kampanijos metu F.-W.Steinmeieris kalbėjo dar tiesmukiau: sakė, kad D.Trumpo prezidentavimo perspektyva yra „bauginanti“ perspektyva pasauliui.
Jis taip pat lygino D.Trumpą su „neapykantos skelbėjais“ ir sakė, kad šis respublikonas turi daug bendra su „baimės skleidėjais“ Vokietijos dešiniojo sparno populistinėje partijoje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkais.
Atvirumas, griežtumas ir pragmatizmas
F.-W.Steinmeieris, Vokietijos politinės sistemos veteranas ir pažįstamas veidas pasaulio sostinėse, 2005–2009 metais, valdant A.Merkel pirmajai „didžiajai koalicijai“, buvo vicekancleris ir diplomatijos vadovas.
2013-aisiais antrą kartą pradėjęs dirbti užsienio reikalų ministro poste jis kartais sulaukdavo kritikos už bandymus išlaikyti komunikacijos linijas su Rusija, nors dėl Ukrainos santykiai su Maskva blogėjo.
Nors jo partija gyrė jo prieigą kaip atitinkančią jų „Ostpolitik“ (Rytų politikos) tradiciją, kritikai kaltino jį esant Rusijos apologetu.
Šiemet birželį net sąjungininkus nustebino jo perspėjimas NATO „nežvanginti ginklais ir nekurstyti karo“, paskelbtas po Aljanso karinių pratybų Rytų Europoje, reaguojant į numanomą Rusijos keliamą grėsmę.
F.-W.Steinmeieris taip pat atvirai reiškė nepritarimą Turkijoje vis plačiau taikomoms griežtoms priemonėms po liepą kariškių surengto nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą ir sakė, kad tuo neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu opozicijai nutildyti.
Kandidato į prezidentus pasirinkimas gali blaškyti A.Merkel, kuri rengiasi, kaip tikimasi, artimiausiomis savaitėmis priimti sprendimą kitais metais siekti ketvirtos kadencijos kanclerio poste.
Šią savaitę ji priims kadenciją baigiantį JAV prezidentą Baracką Obamą, su kuriuo aštuonerius jo darbo šiame poste metus palaikė glaudžius darbo santykius.
Iš A.Merkel, kuri tikriausiai yra antra galingiausia demokratijos lyderė pasaulyje, tikimasi pragmatinio kurso D.Trumpo atžvilgiu, nors ji ir tvirtino, kad vers jį laikytis pagrindinių demokratinių principų ir vertybių.
