Panašių samprotavimų S.Gabrielis jau yra išsakęs ir anksčiau, kai svarstė galimybes švelninti sankcijas Rusijai mainais už Putino bendradarbiavimą sprendžiant Sirijos konfliktą, taigi – ir pabėgėlių krizę Europoje.
„Negalima, viena vertus, ir toliau taikyti sankcijas ir, antra vertus, prašyti bendradarbiauti“, – teigė jis rugsėjo viduryje. Šiuos vicekanclerio žodžius tuoj pasigavo ir plačiai citavo Rusijos žiniasklaida, interpretuodama juos kaip realų pažadą.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis paprastai nepraleidžia progos pabrėžti, kad geri santykiai su Rusija Vokietijai yra tiesiog būtini. Į teigiamus pokyčius Rytų Ukrainos fronte dabar jis ragino atsiliepti adekvačiu politiniu signalu – atšaukti dalį sankcijų, kaip aiškėja iš G.Schröderio samprotavimų Baden-Badene vykusiuose vokiečių-rusų pašnekesiuose.
Natūralu, kad sklandžiu ekonominiu bendradarbiavimu su Rusija yra suinteresuoti Vokietijos pramonininkai. Prieš pat vizitą Kremliuje Vokietijos ūkio ministras S.Gabrielis susitiko su keliolika Rusijoje veikiančių vokiečių pramonininkų ir išklausė jų nusiskundimus dėl protekcionizmo Rusijoje bei didėjančios konkurencijos su Kinija.
Prieš pat vizitą Kremliuje Vokietijos ūkio ministras S.Gabrielis susitiko su keliolika Rusijoje veikiančių vokiečių pramonininkų ir išklausė jų nusiskundimus dėl protekcionizmo Rusijoje bei didėjančios konkurencijos su Kinija.
Atkurti gerus ekonominius ryšius su Vokietija norėtų ir Rusija, kurios ūkis akivaizdžiai kenčia nuo sankcijų. Dėl jų dramatiškai susitraukė prekybos apimtys tarp Vokietijos ir Rusijos. 2014 metais Rusijos importas į Vokietiją sumažėjo septyniais procentais ir smuko iki 38,4 mlrd. eurų. Vokietijos importas į Rusiją susitraukė net 18,1 proc. ir tesiekė 29,3 mlrd. eurų.
Palyginimui galima būtų pateikti abipusės prekybos tarp Lenkijos ir Vokietijos apyvartą, – 2014 metais ji sudarė 87 mlrd. per metus. Net ir nedidelė Čekija prekybos su kaimyne Vokietija mastais (70 mlrd. eurų) aplenkė maždaug 14 kartų daugiau gyventojų turinčią Rusiją.
Pagal Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų prognozę 2015 metais eksportas į Rusiją turėjo išlikti stabilesnis ir sumažėti tik 15 proc. Tačiau vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto apimtys smuko net 31,5 proc. ir sudarė 10,5 mlrd. eurų. Rusijos eksportas į Vokietiją tuo pačiu laikotarpiu buvo 24 procentais mažesnis nei pernai, Rusijos ūkio ministerijos duomenimis, jis sudarė 15,4 mlrd. eurų.
Sankcijų atšaukimas – tik asmeninė S.Gabrielio nuomonė?
Dvi valandas trukusiame pokalbyje su Rusijos prezidentu S.Gabrielis pasisakė už glaudesnį ekonominį abiejų šalių bendradarbiavimą, nepaisant esamų politinių problemų. Apie tai jis kalbėjosi ir su Rusijos ūkio ministru Aleksandru Novaku, su kuriuo sutarė dėl abiejų šalių energetikos agentūrų kooperacijos.
Su V.Putinu, o vėliau – su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu jis aptarė ir Baltijos dujotiekio „NordStream“ tarp Rusijos bei Vokietijos tolesnį plėtojimą bei su tuo susijusį dujų tranzito per Ukrainą klausimą.
2019 metais planuojama pradėti eksploatuoti du naujus „NordStream“ vamzdžius, kas Rusijai leistų visiškai atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą. Maskva aiškina, kad šis dujotiekis šiaip ar taip esąs pasenęs ir neapsimoka investuoti į jo atnaujinimą.
Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko duomenimis, šalis tokiu atveju kasmet prarastų po du milijardus dolerių dujų tranzito mokesčių. Turėdamas tai omenyje, vicekancleris S.Gabrielis išsakė V.Putinui pageidavimą, kad dujų tranzitas per Ukrainą nebūtų nutrauktas ir išplėtus Baltijos dujotiekį naujais vamzdžiais. Jo žodžiais, reikia rasti būdą dujų trasoms Ukrainoje atnaujinti.
Kiek nuoširdus yra tas S.Gabrielio rūpestis Ukrainos reikalais, sunku pasakyti. Suklusti verčia įtartinos nuolaidos, kurias Vokietijos vicekancleris žadėjo V.Putinui: jis sakė dėsiąs pastangų, kad juridiniai dujotekio plėtojimo klausimai ateityje būtų sprendžiami Berlyne, o ne Briuselyje. Tuomet projekto įgyvendinimas klostytųsi sklandžiai.
Po susitikimo Kremliuje vykusioje spaudos konferencijoje S.Gabrielis pareiškė: „Aš galiu įsivaizduoti, kad taip, kaip sankcijos žingsnis po žingsnio buvo įvestos, taip dabar jos palaipsniui būtų sušvelninamos, atsiliepiant į esminių Minsko susitarimo punktų vykdymą, tarkim, įvykus rinkimams, pakeitus konstituciją, atitraukus ginklus. Bet tai – tik mano asmeninė nuomonė.“
Čia pat jis priminė ir ES bei Vokietijos šiuo klausimu užimamas pozicijas: sankcijos bus atšauktos tik įvykdžius visus Minsko susitarimus. Tai turi būti aišku ir V.Putinui. „Milžiniška kliūtis“ čia yra tai, jog visoje separatistų srityje Ukraina negali kontroliuoti savo sienų su Rusija“, – apgailestavo vicekancleris.
Rusijoje S.Gabrielio vizitas sulaukė ypač palankaus atgarsio. „Šis apsilankymas rodo Berlyno ryžtą kai kuriose srityse normalizuoti santykius su Rusija“, – įvertino politologas, Rusijos mokslų akademijoje veikiančio Vokietijos tyrimų centro vadovas Vladislavas Belovas. Pasak jo, vokiečiai tokiu būdu duoda toną Vakarams, „Vokietija supranta, kad bendradarbiavimo su Rusija kai kuriose srityse nevalia apleisti.“
Vokiečiai tokiu būdu duoda toną Vakarams, „Vokietija supranta, kad bendradarbiavimo su Rusija kai kuriose srityse nevalia apleisti.“
Rusijoje veikiantys vokiečių pramonininkai taip pat džiaugėsi S.Gabrielio siųstais kompromiso ir suartėjimo signalais.
Vokietijos-Rusijos užsienio prekybos rūmų vadovas Maskvoje Michaelis Harmsas entuziastingai pritarė: „Žinoma, kad sankcijos yra didžiulė kliūtis Vokietijos pramonei čia, Rusijoje. Ir jei tik rastųsi politinių prielaidų joms sušvelninti, mes tą žingsnį labai sveikintume.“
Taikstymosi kursas – naujos ES politinės linijos pranašas?
Vokietijos spaudoje netrūko kritikos šalies ūkio ministrui S.Gabrieliui dėl jo Maskvoje atvirai demonstruoto pasirengimo politiniams kompromisams. Priekaištauta, jog savo pažadais ir pasisakymais jis nukrypo nuo oficialios Vokietijos politinės linijos bei kanclerės pozicijų: pirma turi būti įvykdyti visi Minsko susitarimo punktai, įskaitant Ukrainos kontroliuojamą sieną su Rusija, o tik po to galima atšaukti sankcijas.
Neįtikino kritikų ir S.Gabrielio pasiteisinimai, esą, jo žodžiai apie sankcijų laipsnišką atšaukimą buvusi tik jo asmeninė nuomonė.
Neįtikino kritikų ir S.Gabrielio pasiteisinimai, esą, jo žodžiai apie sankcijų laipsnišką atšaukimą buvusi tik jo asmeninė nuomonė. Nes labai abejotina, ar kanclerės pavaduotojas oficialaus vizito rėmuose turi teisę tokiais principiniais klausimais pasisakyti kaip privatus asmuo.
S.Gabrielio vizitas Maskvoje atskleidė pabėgėlių krizės išjudintas Berlyno nuostatas sankcijų Rusijai klausimu. Nors Angela Merkel ir neigė, kad Ukrainos-Rusijos konfliktas ir Sirijos konfliktas yra tarpusavyje susiję, bet svarstymų apie pastarojo įtaką pirmajam Vokietijos žiniasklaidoje netrūksta.
Tipiška ta prasme yra opozicinės Žaliųjų partijos atstovės Marie-Luise Beck įžvalga, išsakyta dienraščiui „Tagesspiegel“. Politikė spėja, jog V.Putinas savo kariniais veiksmais Sirijoje mėgina sustiprinti savo pozicijas derybose su Vakarais, be kita ko – ir dėl sankcijų sušvelninimo. Politikė perspėjo: be galo svarbu, kad Vokietija ir Rusija nesitartų aplenkdamos Ukrainą.
Beje, S.Gabrielis yra ne vienintelis Europos politikas, linkęs gręžtis į Rusiją. Dar spalio pradžioje ES komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Turime stengtis vėl turėti įmanomus santykius su Rusija. Tai nėra patrauklu, bet reikalinga. Nebegalime daryti taip, kaip darėme ligi šiol.“ J-C.Junckeris ėjo dar toliau, sakydamas, jog Europa neturi leisti, kad jos santykius su Rusija diktuotų JAV.
Ilgai užsitęsęs Ukrainos-Rusijos konfliktas, Sirijos konfliktas, dramatiškai aštrus pabėgėlių klausimas – staiga 2013 metais matytos politinės kliūtys ima atrodyti nebe tokios neįveikiamos, moraliniai skrupulai ir svarstymai – nebe tokie svarbūs. O sausis artėja, taigi – ir metas, kai ES iš naujo turės apsispręsti dėl sankcijų Rusijai.
