Balsavimo apylinkės užsidarys 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Naujausios apklausos rodo, kad O.Scholzo centro kairiųjų SPD šiek tiek lenkia buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatyviąją CDU partiją.
Šiaurės vakariniame regione per rinkimų kampaniją dominavo nerimas dėl sparčiai augančių sąskaitų už energiją, o tai atspindi nuotaikas visoje šalyje.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje smarkiai išaugo energijos kainos, dėl to rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė rekordinį 10 proc. lygį, o tai sustiprino būgštavimus dėl gresiančios recesijos didžiausioje Europos ekonomikoje.
Populiarus Žemutinės Saksonijos premjeras Stephanas Weilas iš SPD, siekiantis trečios kadencijos, sakė, kad rinkimų kampanija buvo „sunkiausia mano gyvenime“.
„Dar niekada nemačiau tiek daug abejonių ir rūpesčių piliečių veiduose“, – sakė jis žurnalui „WirtschaftsWoche“.
63 metų S.Weilas pozicionavo save kaip saugų pasirinkimą neaiškiais laikais. Jis nori, kad Žemutinė Saksonija, kurioje įsikūrusi automobilių milžinė „Volkswagen“ ir didžioji dalis Vokietijos vėjo jėgainių, atliktų pagrindinį vaidmenį pereinant prie žaliosios energetikos.
Jis taip pat pritarė prieštaringai vertinamam 200 mlrd. eurų energetikos fondui, kurį neseniai pristatė O.Scholzas, kad apsaugotų Vokietijos vartotojus nuo kainų šoko.
Pagrindinis S.Weilo varžovas, žemės ekonomikos ministras iš CDU Berndas Althusmannas, teigia, kad didžiulis paramos paketas nėra aiškus. Jis kaltina federalinę vyriausybę, kad ši neskuba imtis ryžtingų veiksmų, vokiečiams ruošiantis niūriai žiemai.
55 metų kandidatas sekmadienio balsavimą pavadino nuosprendžiu O.Scholzo koalicijai Berlyne, kurią sudaro SPD, žalieji ir liberalioji FDP.
„Jei CDU taps stipriausia partija Žemutinėje Saksonijoje, o tai yra realu, tai bus rimtas smūgis ir taip susiskaldžiusiai federalinei vyriausybei“, – sakė B.Althusmannas laikraščiui „Rheinische Post“.
Nesutarimai dėl atominės elektrinės
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Žemutinėje Saksonijoje SPD turi 31–33 proc., o CDU – 27–28 proc. rinkėjų palaikymą. Per kelias pastarąsias dienas šis atotrūkis dar labiau padidėjo.
SPD pergalė Žemutinėje Saksonijoje būtų didelis postūmis partijai po to, kai ji pralaimėjo CDU dvejuose regioniniuose rinkimuose Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Šlėzvigo-Holšteino žemėse.
Žaliųjų partijai prognozuojama 16 proc. balsų, o tai būtų geriausias jų rezultatas žemėje, kur balso teisę turi 6,1 mln. gyventojų.
Kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) apklausos žada apie 11 proc. balsų – beveik dvigubai daugiau nei partija surinko 2017 metais.
Tuo metu parama FDP svyruoja ties 5 proc. riba, kurią būtina peržengti norint patekti į regioninį parlamentą.
Didžiausių nesutarimų tarp pagrindinių kandidatų objektas buvo Žemutinės Saksonijos Emslando atominės elektrinės, vienos iš trijų vis dar veikiančių Vokietijoje, likimas.
B.Althusmannas piktai reagavo į Berlyno sprendimą neatsisakyti šiais metais planuojamo Emslando AE uždarymo, nors šaliai atsisakant rusiškų dujų ir naftos reikia įvairinti energijos šaltinius.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, tradiciškai prieš branduolinę energetiką nusiteikusių žaliųjų partijos atstovas, neseniai paskelbė, kad kitų dviejų elektrinių nuspręsta neišjungti iki 2023 metų balandžio.
S.Weilas palaikė Berlyno poziciją, sakydamas, kad Emslando elektrinė nėra reikalinga Žemutinės Saksonijos energijos tiekimui užtikrinti, nors ir pripažino, kad kiti regionai gali susidurti su sunkumais atvėsus orams.
Nors šiuo metu Žemutinėje Saksonijoje SPD ir CDU valdo kartu, S.Weilas atmetė galimybę vėl sudaryti koaliciją su konservatoriais. Jis sakė, kad po rinkimų norėtų koalicijos su žaliaisiais.
