„Manau, kad trumpalaikis poveikis bus teigiamas ir bent artimiausiomis savaitėmis turbūt bus tikimasi, jog daugiausia balsų laimėjusi partija vis dėlto suformuos koaliciją. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje išlieka labai daug klausimų tiek dėl tolesnių reformų Graikijoje, tiek dėl visuomenės požiūrio į jas“, – BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas.
Sekmadienį vykusius rinkimus minimalia persvara laimėjo Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos susitarimą remiančios partijos. Tikimasi, kad tai gali padėti rasti išeitį iš politinės aklavietės, dėl kurios buvo įstrigusios gyvybiškai svarbios reformos.
Vis dėlto R.Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad „partijos, kurios siejamos su susitarimų laikymusi ir su būtinomis reformomis, nesurinko nė pusės dalyvavusių rinkėjų balsų“. Pasak jo, jei graikai ir toliau priešinsis reformoms, kurios paremtos griežtu taupymu, Graikijos ateitį euro zonoje vėl gali apgaubti migla.
„Mano nuomone, esminis klausimas, kiek susiskaldžiusi išliks Graikijos visuomenė ir kiek nuo to priklausys tolesnių priemonių, kurios numatytos finansinės paramos susitarimuose, įgyvendinimas“, – kalbėjo politikos ekspertas.
„Manau, kad Graikijos išlikimas euro zonoje tiesiogiai priklauso nuo jos institucijų gebėjimų priimti ir įgyvendinti tuos sprendimus, kurie būtini šalies konkurencingumui sustiprinti ir atkurti ekonomikos augimą. Jei tai pavyks padaryti, tikėtina, jog Graikija išliks euro zonoje. Bet jei ir toliau Graikijos visuomenė taip priešinsis bet kokiom konkurencingumo stiprinimo priemonėms, tada po kiek laiko šis klausimas vėl iškils taip pat aštriai“, – sakė R.Vilpišauskas.
Konservatyvi Graikijos partija „Naujoji demokratija“ laimėjo rinkimus surinkusi 30,04 proc. balsų.
Antrąją vietą su 26 proc. balsų užėmęs Alexis Tsipras, vadovaujantis kairiajai partijai „Syriza“, pripažino pralaimėjimą ir nurodė neketinantis jungtis prie jokios koalicijos.
Derybos dėl koalicijos sudarymo turėtų prasidėti jau pirmadienį, o pagrindinis „Naujosios demokratijos“ partneris, kaip manoma, veikiausiai bus centro kairės partija „Pasok“.
„Naujoji demokratija“ naujajame 300 vietų parlamente turėtų turėti 129 vietas, nes pirmą vietą rinkimuose užėmusi partija gauna papildomai 50 mandatų.
„Syriza“, remiantis negalutiniais duomenimis, turėtų gauti 71 vietą, o finansinei pagalbai pritarianti „Pasok“ – 33 vietas.
Neonacistinė partija „Aukso aušra“ („Chryssi Avgi“), kuri yra smerkiama už smurtinius išpuolius ir kurios elektoratą sudaro imigracija besipiktinantys žmonės, naujajame parlamente turės 18 mandatų.
Sekmadienį vykę rinkimai buvo jau antri per šešias savaites. Juos teko surengti dėl to, kad po gegužės 6-osios rinkimų partijos nesugebėjo suformuoti Vyriausybės.
