Vyrai Rusijoje – nerizikuoja: ko griebiasi, kad išsisuktų nuo Putino plano

Maždaug po savaitės Eradžas jau bus Kipre, kur toli nuo Maskvos praleis bent du mėnesius.

Užlenkdamas pirštus ir kartu dėstydamas argumentus, vyras paaiškino savo logiką: Rusija jau prarado dešimtis tūkstančių savanorių karių, kuriuos į mūšio lauką Ukrainoje priviliojo dideliais atlyginimais, tačiau po to pasiekė tik nedidelę teritorinę pažangą.

„Ar pagal sutartis kariaujančių karių dar liko? Jų nebeliko, – vardijo jis. – Ar ką nors užėmėme? Ne. Ar derybos davė kokių nors rezultatų? Ne. Ar Putinas laikysis savo pozicijos? Jis tikrai laikysis savo pozicijos.“

„Shutterstock“ nuotr./Rusai Maskvoje

„Ar bus mobilizacija? Labiausiai tikėtina, kad taip“, – pareiškė Eradžas, neseniai „The New York Times“ duodamas interviu vienoje iš kavinių Maskvos centre.

Eradžas, kaip ir kiti laikraščio pašnekovai, sutiko kalbėtis tik su sąlyga, kad straipsnyje nebus nurodytos jų pavardės.

Baimė dėl galimos mobilizacijos – antrosios šaukimo į kariuomenę bangos, kuri prasidėjo 2022 m. rugsėjį – jau keletą mėnesių yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis visoje Rusijoje.

Gandai, kad po rugsėjo 20 d. vyksiančių parlamento rinkimų Kremlius gali priversti daugybę žmonių prisijungti prie karo, užtvindė socialinius tinklus, yra aptarinėjami kavinėse, traukiniuose ir rūkymo zonose prie biurų.

Kremlius paneigė, kad yra vykdomas bet koks pasiruošimas mobilizacijai.

Praeitą trečiadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiuos gandus pavadino „visiška nesąmone“ ir „informaciniu puolimu prieš Rusiją“.

Po dienos jis sykį pakartojo savo žodžius, pabrėždamas, kad Rusija turi pakankamai karių, ir „šiuo metu nėra jokio scenarijaus, dėl kurio būtų reikalinga mobilizacija“.

Kol kaip pašėlusios sklandė kalbos, Rusijos valdžios institucijos stengėsi toliau imituoti ramybę. Maskva ir toliau yra tokia pat tvarkinga ir išpuoselėta kaip visada, o centriniuose bulvaruose įrengtuose paviljonuose vis dar siūloma nemokamai pasitikrinti sveikatą, viliojant šūkiu „Gyventi ilgiau – jūsų pasirinkimas!“.

Vida Press nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Tačiau patikinimas iš vyriausybės nenuramino daugumos rusų. Jie minėjo ir anksčiau duotus Kremliaus užtikrinimus, pavyzdžiui, kaip 2022 m. Rusija kartojo, kad neketina įsiveržti į Ukrainą, ar rugsėjį pradėti mobilizacijos.

Rusai prakalbo apie kol kas pavienius atvejus, fiksuojančius naujausias ir kur kas griežtesnes šaukimo į kariuomenę strategijas. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad V.Putino dekretas, kuriuo 2022 m. buvo duotas įsakymas atnaujinti šaukimą į ginkluotąsias pajėgas, techniškai tebegalioja, todėl mobilizacija galėtų būti vykdoma slapta.

Jų jaučiamą nuogąstavimą tik sustiprino tarptautinės žiniasklaidos pranešimai, kuriuose cituojami Vakarų žvalgybos pareigūnai, pabrėžia, kad šiuo metu Rusija praranda daugiau karių, nei pritraukia į savo gretas. Prie to prisideda ir Ukrainos lyderių pareiškimai.

Rugpjūtį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po parlamento rinkimų Rusija planuoja mobilizuoti 300 tūkst. žmonių. Panašią prognozę V.Zelenskis pateikė ir 2024 m. balandžio mėnesį.

Kai 2022 m. rudenį Rusija paskelbė pirmąją didelio masto priverstinės mobilizacijos bangą, šimtai tūkstančių vyrų pabėgo iš šalies. Tai taip sukrėtė Rusijos visuomenę, kad valdžios atstovai jau po kelių savaičių suskubo ją stabdyti.

Nanna Heitmann/ „The New York Times“/Rusijos kariai

Karinių analitikų vertinimu, ta mobilizacija buvo siekiama sustiprinti Rusijos kariuomenę, kuri Ukrainoje atsidūrė ant žlugimo ribos.

Skaičiumi kuklesnės Maskvos pajėgos apleido didelius okupuotų teritorijų plotus Ukrainos rytuose ir pietuose, už nugaros palikdamos savo techniką.

Kaip pastebėjo analitikas Dmitrijus Kuznecas, dabartinė Rusijos padėtis fronto linijoje – toli gražu ne tokia, kokia buvo 2022-ųjų rudenį. Anot jo, priešingai nei teigia Vakarų vertinimai, Rusija vis dar pritraukia į kariuomenę daugiau žmonių, negu jų praranda mūšio lauke. Tai sakydamas jis rėmėsi Rusijos biudžeto duomenimis, notarų duomenų bazėmis ir skelbimais apie mirtį.

Jis pridūrė, kad, skirtingai nei 2022 m., Rusijos valstybei trūksta pinigų, kad galėtų mokėti šauktiniams, jei prasidės antroji mobilizacijos banga.

„Teoriškai šie pinigai galėtų būti panaudoti naujų dalinių ir formuočių kūrimui“, – įvertino D.Kuznecas. Tačiau, kaip pridūrė jis, galimą naudą nusvertų visuotinio visuomenės pasipiktinimo Kremliumi rizika.

„Shutterstock“ nuotr./Vladimiras Putinas

Vis dėlto, pasak D.Kuzneco, Kremliaus vadovas gali ir nepriimti racionalaus sprendimo. Nors Rusija apskritai galbūt ir nesusiduria su dideliu kovotojų trūkumu, jai stinga tam tikrų karių tipų. Pirmiausia – dronų operatorių, pažymėjo jis.

Galiausiai gali būti, kad tik V.Putinas vienas ir težino, ar bus mobilizacija. Dėl to eiliniai rusai nežino, ką daryti toliau.

36 metų amžiaus fitneso treneris iš Maskvos, Aleksandras, teigė, kad jam jau įgriso negalėti naktimis užmigti ir „begalę kartų permąstyti, ar tai įvyks, ar ne“.

Rugpjūčio pabaigoje jis išskrido į Tailandą kartu su žmona, kuri taip pat yra fitneso trenerė. Anot Aleksandro, ji verkė, nes turėjo palikti savo gyvenimą Rusijoje. Kaip buvęs specialiųjų pajėgų karys, vyras pripažino, kad jam rizika būti pašauktam į kariuomenę yra pernelyg didelė.

Civilinis inžinierius Ivanas, kuriam 24 metai, pasakojo, kad jis ir jo draugai specialiai suplanavo savo kasmetines atostogas užsienyje taip, jog jos apimtų laikotarpį prieš pat parlamento rinkimus ir po jų. Jis sakė, kad stebės įvykius Rusijoje, keliaudamas pėsčiomis per Sakartvelą.

Ilija, 26-erių inžinierius, paatviravo nusprendęs išvykti po to, kai iš rinkimų sąrašų buvo išbraukta „Jabloko“ – vienintelė politinė partija, savo programoje pasisakiusi už taiką. Jis pridūrė, kad jo sprendimui įtakos taip pat turėjo benzino stygius, kurį sukėlė Ukrainos smūgiai, ir pranešimai apie tai, kad pareigūnai pasienyje vis dažniau ieško priekabių.

„Exilenova+“ nuotr./Ukraina atakavo Maskvą

„Niekada nežinai, ką gali padaryti valdžia, kad apribotų tavo judėjimą ir pastangas išlikti gyvam bei sveikam“, – rėžė vyras.

Kitiems, kurie norėtų išvykti, trūksta galimybių. Dalis jų sakė, kad bando oficialiai deklaruoti savo gyvenamąją vietą Maskvoje, tikėdami, jog taip išvengs šaukimo į kariuomenę.

Tuo tarpu kiti išsigrynino pinigus iš savo banko sąskaitų, baimindamiesi, kad, gavus šaukimą internetu ir neatvykus į šaukimo punktą, lėšos gali būti įšaldytos.

Kino industrijoje dirbantis 40 metų amžiaus Michailas, prisiskaitęs apie galimą mobilizaciją, net kreipėsi į psichiatrą.

„Bandau ištrūkti iš šio gandų ir spekuliacijų burbulo į tai, ką tikrai žinau, – kalbėjo vyras, – bet iš tikrųjų aš nieko nežinau.“

31 metų amžiaus Ilja, dirbantis logistikos srityje, teigė, kad jam nerimą kelia ne pati mobilizacija, o galimas jos poveikis Rusijos ekonomikai.

Tai galėtų sustabdyti ir taip lėtą augimą bei priversti dar daugiau įmonių užsidaryti dėl darbuotojų trūkumo: „Mes turėtume pradėti atleidinėti darbuotojus“.

Didelė dalis pašnekovų pripažino, kad po to, kai vyriausybė suskaitmenino šaukimo į karinę tarnybą sistemą, karinės tarnybos išvengti bus kur kas sunkiau negu 2022 m.

„The Moscow Times“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Dabar šaukimai siunčiami elektroniniu būdu. Tiems, kurie jų nepaiso, automatiškai taikomas draudimas išvykti iš šalies, taip pat įšaldomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir teisė sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto.

Automatinė baudų sistema dar visiškai neveikia dėl koordinavimo trūkumo tarp vyriausybinių institucijų ir techninių sunkumų, nurodė Grigorijus Sverdlinas, organizacijos „Idite Lesom“ įkūrėjas, kuri padeda rusams išvengti karinės mobilizacijos.

Konstantinas, jachtų treneris iš Sankt Peterburgo, sakė, kad, nors per pirmąją mobilizacijos bangą buvo išvykęs iš Rusijos, šįkart jis planuoja likti.

„Per pirmąją mobilizaciją daugelis mano draugų ėmėsi drastiškų veiksmų: išleido krūvas pinigų, bandė gauti kitos šalies pilietybę ir panašiai, – sakė jis. – Bet galiausiai jie visi sugrįžo.“

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.