Sekite 15min Google
Praėjusį savaitgalį antrą pagal dydį euro zonos ekonomiką sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių, likus vos šešiems mėnesiams iki kol bus renkamas prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis.
Sebastienas Lecornu trečiadienio rytą susitiks su penkių profesinių sąjungų atstovais, kad aptartų „būdus ir priemones, kaip užtikrinti esminę laisvę rengti demonstracijas“, teigiama organizacijoms išsiųstame laiške, kuriame pažymima, jog kai kurie asmenys bando nepriimtinais veiksmais sužlugdyti protestus.
Šeštadienį planuojama daugiau protestų dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, o profesinės sąjungos lapkričio 5 dieną paragino surengti dar vieną akciją.
Susirėmimų vaizdai, minios plėšiamos parduotuvės ir padegti viešieji pastatai praėjusį savaitgalį paskatino keletą šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją ir Vokietiją, riboti kelionių į Prancūziją rekomendacijas savo piliečiams.
Susidūręs su pasipiktinusiais parlamento nariais, S. Lecornu pripažino, kad saugumo atsakas buvo nepakankamas, ir pažadėjo griežtesnį požiūrį artėjant naujai protestų bangai.
„Pajėgų dislokavimas ateinantį šeštadienį bus masinis“, – sakė S. Lecornu.
Sulaikymai ir tyrimai
Prancūzijos pareigūnai pirmadienį paskelbė dalines komendanto valandas Paryžiuje ir kituose miestuose, o S. Lecornu teigė, kad prireikus antradienį bus įvestos naujos priemonės.
Naktinė komendanto valanda sostinėje nuo antradienio 21 val. Grinvičo (vidurnakčio Lietuvos) laiku taikoma Respublikos aikštei centro rytuose ir „Les Halles“ prekybos rajonui centre.
Taip pat buvo uždrausta rengti viešus susibūrimus Eliziejaus laukuose, šalia kelių viešųjų pastatų ir traukinių stotyse.
Paryžiaus policija laikinai uždraudė nešiotis kanistrus ar butelius su benzinu arba dujomis, riaušininkų minioms praėjusį savaitgalį padegus vyriausybės pastatus ir parduotuves.
Saugumo pajėgos dėl istorinės Limožo rotušės, kurios sunaikinimas tapo smurto simboliu, sudeginimo sulaikė vyrą, kaip manoma, susijusį su kraštutiniais kairiaisiais.
Institucijos sulaukė įvairių politinio spektro partijų kritikos, o kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) neramumus apibūdino kaip „žadintuvo skambutį“, atskleidusį „gilią autoriteto krizę“.
Naujausios apklausos rodo, kad M. Le Pen didele persvara pirmauja pagal rinkėjų ketinimus pirmajame prezidento rinkimų ture, o kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) tampa stipriausiu varžovu antrajame ture.
S. Lecornu apkaltino kraštutinių kairiųjų radikalias grupes parengus sukilimo planą, sukėlusį riaušes.
Didėjant gatvės smurtui, susiskaldžiusio Prancūzijos parlamento nariai antradienį sutarė pradėti parlamentinį tyrimą dėl neramumų, įskaitant galimus žvalgybos trūkumus, policijos taktiką ir vyriausybės pasirengimą.
Investuotojai pastarosiomis savaitėmis išpardavinėjo Prancūzijos skolos vertybinius popierius, kylant vis daugiau abejonių dėl vyriausybės gebėjimo suvaldyti išlaidas.
Teisingumo ministro teigimu, beveik 150 žmonių buvo įkalinti, o daugiau nei 800 stojo prieš teismą.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunezas) sekmadienį pasisiūlė atsistatydinti teigdamas, kad per neramumus policija prarado kontrolę. E. Macronas atmetė jo atsistatydinimą, o L. Nunezas taip pat turėtų dalyvauti trečiadienio susitikime su profesinių sąjungų atstovais.
Kitose Europos šalyse taip pat vyko demonstracijos dėl kylančių kainų, o savaitgalį nedideli susirėmimai kilo Italijos finansų centre Milane bei Belgijoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo neramumais Prancūzijoje savo retorikai prieš imigraciją ir islamą sustiprinti tuo metu, kai jo Respublikonų partija susiduria su sunkumais artėjančiuose kadencijos vidurio rinkimuose.
D. Trumpas pirmadienį per kadencijos vidurio rinkimų kampanijos mitingą Kanzase leidosi koneveikti riaušininkus – prezidentas tvirtino, kad Prancūziją „užkariauja, plėšia ir iki pamatų degina migrantai, džihadistai ir komunistai“.
