Netoli Buenos Airių esančio La Rechos miestelio seminarija vakar išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad vyskupo pareiškimai, esą Holokausto nebuvo, „neatspindi seminarijos pozicijos“.
„Akivaizdu, kad Katalikų vyskupas gali kalbėti bažnyčios vardu tik apie tikėjimą ir moralę“, – priduriama pranešime.
Pernai lapkritį duodamas interviu apie Holokaustą vienai Švedijos televizijai R.Williamsonas pareiškė, kad „nebuvo jokių dujų kamerų“, esą to neįrodo jokie istoriniai šaltiniai. Šis interviu buvo išleistas į eterį šių metų sausio 21 dieną – tą pačią dieną, kai popiežius Benediktas XVI paskelbė dekretą, panaikinantį ekskomuniką jam ir dar trims Šv. Pijaus X kunigų brolijos vyskupams.
Ekskomunika, arba nušalinimas nuo Bažnyčios, R.Williamsonui ir dar keturiems vyskupams buvo paskelbtas 1988 metais, mat Vatikanas nesutarė su Šv. Pijaus X brolija.
Tačiau siekdamas pagerinti santykius su konservatyviaisiais katalikais, šįmet sausį Benediktas XVI nusprendė panaikinti įsisenėjusią ekskomuniką.
Po Benedikto XVI sprendimo paviešintas skandalingas interviu su R.Williamsonu papiktino pasaulio žydus, mat vyskupas viešai neigė Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytą milijonų žydų naikinimą dujų kamerose.
Vatikanas teigė, kad popiežius nežinojo apie minėto vyskupo požiūrį į Holokaustą. Popiežius Benediktas XVI pareiškė esąs solidarus su žydais, o R.Williamsoną paragino peržiūrėti savo pažiūras.
Pats R.Williamsonas pareiškė, kad savo teiginių apie dujų kamerų, kuriose naciai naikino žydus, nebuvimą išsižadės tik tada, kai jam bus pateikti istoriniai įrodymai.
Į ginčą įsitraukė net Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji viešai sukritikavo vangią popiežiaus Benedikto XVI reakciją ir paragino jį aiškiai išreikšti poziciją dėl Holokausto. Tiesa, praėjusį sekmadienį A.Merkel su pontifiku kalbėjo telefonu, jiedu buvo linkę susitaikyti. Bendrame Vatikano ir Vokietijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad pokalbis buvo „nuoširdus ir konstruktyvus“, pontifikas ir A.Merkel sutarė, kad Holokaustas buvo „ryškus perspėjimas žmonijai“.
