„Wagner“ žiaurumų Afrikoje liudininkai: jie toliau plėšikauja, prievartauja ir žudo

Vyrai buvo baltaodžiai, dėvėjo balaklavas, prisiminė Alvinas, duodamas interviu RFE/RL (Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas). Jie silpnai kalbėjo prancūziškai, pagrindine šalies kalba. Tai buvo rusai, kurie dažnai lankosi šioje vietovėje. Jie ieškojo Damabakizi. „Man pasidarė neramu. Paskambinau jam ir paklausiau, ką jis padarė, kodėl rusai jo ieško, – pasakojo Alvinas. – Šie žmonės yra blogi žmonės.“

Privatas liepė Alvinui nesijaudinti ir pasakė, kad tuoj pat sugrįš į namus. Alvinas patarė jam kreiptis į policiją.

Kai po kurio laiko Damabakizi privažiavo prie namų, kamufliažiniais drabužiais apsirengę vyrai pagriebė jį ir įmetė į vieną iš savo sunkvežimių, mušdami ginklų buožėmis ir badydami durtuvais. Pasak Alvino, kitą dieną, po nuolatinių skambučių vietos valdžios institucijoms, prokurorai jį informavo, kad Privatas buvo apkaltintas pirkęs daiktus – tikriausiai radijo imtuvus – pavogtus iš netoliese esančios karinės bazės, kuria naudojosi rusų samdiniai.

Alvinas ir Nelly daugiau niekada nebematė Privato. Jie mano, kad prieš mirtį jis buvo kankinamas. Jie nežino, kur yra jo kūnas.

Pavojinga saugumo tarnyba

Turtinga gamtos išteklių, draskoma etninių konfliktų, kamuojama didžiulio skurdo ir klestinčios korupcijos, Centrinės Afrikos Respublika (CAR) jau seniai tapo žlugusios valstybės pavyzdžiu. Ji taip pat tapo pavojingo politinio eksperimento laboratorija: valstybę užvaldė privati bendrovė. Šiuo atveju tai bendrovė, kuri derina karybą ir saugumo užtikrinimo paslaugas su pelningais komerciniais interesais, daugiausia aukso, deimantų gavyba ir medienos paruošomis.

Tai daugiau nei prieš dešimtmetį Jevgenijaus Prigožino sukurta privati karinė kompanija „Wagner“, kuri tapo viena galingiausių Rusijos kovinių formuočių ir dalyvavo karinėse operacijose Sirijoje, Libijoje ir, svarbiausia, Ukrainoje. J.Prigožinas taip pat sukūrė lygiagrečius verslo tinklus, kurie laikui bėgant išsiplėtė į tokias įvairias sritis kaip moksleivių maitinimas mokyklose Rusijoje ir lapuočių medienos eksportas ir importas Afrikoje.

Oficialiai „Wagner“ nebeegzistuoja po to, kai J.Prigožinas 2023 m. rugpjūtį žuvo lėktuvo katastrofoje. Ginkluoti bendrovės padaliniai buvo išskaidyti ir tapo Gynybos ministerijos ir kitų Rusijos žinybų dalimi. Tačiau pelningas J.Prigožino verslas iš esmės išliko – ypač CAR, kur jis generuoja šimtus milijonų dolerių pajamų iš deimantų ir aukso kasybos, medienos ruošos, ginklų prekybos ir kitų šaltinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų samdinys CAR prezidento Faustino-Archange'o Touadéros apsaugoje

Nuo 2018 m. „Wagner“ kovotojai veikia kaip asmeninė šalies prezidento Faustino-Archange'o Touadéros apsaugos tarnyba ir tuo pat metu prisideda prie jo vyriausybės palaikymo.

2015 m. laimėjęs prezidento rinkimus, F.-A.Touadéra buvo perrinktas 2020 m. gruodį, nors rinkimams pavojų sukėlė F.-A.Touadéros varžovas François Bozizé, kuriam dėl abejotinų, pasak kai kurių stebėtojų, priežasčių buvo uždrausta kandidatuoti.

„Wagner“ kompanija CAR ištobulino valstybės užvaldymo planą, remdama kriminalizuotą valstybę, kurią užgrobė Centrinės Afrikos prezidentas ir jo artimiausia aplinka, kaupdamas karinę galią, užsitikrindamas prieigą prie brangiųjų iškasenų ir grobdamas jas bei terorizuodamas gyventojus“, – rašoma 2023 m. ataskaitoje, parengtoje JAV nevyriausybinės tyrimų organizacijos „The Sentry“, kurios vienas iš įkūrėjų yra aktorius George'as Clooney.

Žmonės, nukentėję nuo Rusijos samdinių, sako galintys patvirtinti: šie daliniai kelia baimę.

Adamas (jis prašė jį taip vadinti), parduotuvės savininkas kaime, esančiame už dviejų valandų kelio į pietvakarius nuo CAR sostinės Bangio, pasakojo, kad jo parduotuvę apiplėšė „balti vaikinai su tatuiruotėmis ir kaukėmis“, kurie kalbėjo rusiškai. „Už sostinės ribų... kenčia daugybė žmonių, ir atrodo, kad niekas apie tai nežino, – sakė Adamas. – Tai mano atvejis, bet tai nutiko ir daugeliui kitų žmonių įvairiose vietose ir regionuose.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dalis Centrinės Afrikos Respublikos gyventojų demonstruoja prielankumą „Wagner“ ir Rusijai.

Nežabotas žiaurumas

Kai 2018 m. „Wagner“ samdiniai pirmą kartą atvyko į CAR, jų oficialus tikslas buvo įvardytas kaip F.-A.Touadéros vyriausybės „saugumo pajėgų mokymas ir instruktavimas“. „Vagnerovcai“ sukūrė bendrovę „Sewa Security Services“, kuri tapo vietos struktūra, kontroliuojančia rusų kovotojus šalyje. Vėliau didesnioji dalis buvusių „Vagner“ samdinių buvo įtraukta į Rusijos gynybos ministerijos sudėtį pavadinimu „Afrikos korpusas“.

Kai kuriais skaičiavimais, per patį „vagnerovcų“ buvimo CAR piką galėjo būti iki 2300 kovotojų. Dar praėjusių metų rugsėjį buvęs „Wagner“ šturmo grupės vadas buvo paskirtas vyriausiuoju F.-A.Touadéros patarėju saugumo klausimais.

Daugelis Rusijos kariams priskiria nuopelnus už tai, kad pavyko suvaldyti ilgai besitęsiantį konfliktą, kurį kursto religiniai ir etniniai nesutarimai bei kova dėl CAR turtų kontrolės. Tačiau pastaraisiais metais aktyvistai, žurnalistai ir ekspertai sukaupė daugybę įrodymų, liudijančių apie žmogžudystes, kankinimus, egzekucijas, pagrobimus, išprievartavimus ir vagystes, kurios neabejotinai susijusios su „Wagner“ ir jos įpėdiniais.

2018–2024 m. Rusijos samdiniai dalyvavo daugiau nei 100 kovinių susirėmimų ir įvykdė daugiau nei 360 smurto aktų prieš civilius gyventojus, rodo JAV įsikūrusios ne pelno organizacijos „Armed Conflict Location & Event Data Project“, stebinčios smurtinius įvykius visame pasaulyje, surinkti duomenys. Dėl to žuvo mažiausiai 786 žmonės.

2021 m. sukilėlių grupių koalicija surengė nepavykusį perversmą prieš F.-A.Touadérą po to, kai buvo užginčyti prezidento rinkimai. „Vagnerovcai“ padėjo vyriausybės pajėgoms atremti tą išpuolį. Po to Rusijos ambasadorius CAR Vladimiras Titorenka pareiškė, kad „Rusijos kariai liks tol, kol sukilėliai ir ginkluotų grupuočių banditai bus visiškai sunaikinti“.

2022 m. ataskaitoje „Human Rights Watch“ cituoja daugiau nei tris dešimtis žmonių, kurie nuo 2019 m. vasario iki 2021 m. lapkričio tapo įvairių nusikaltimų aukomis. Visi jie teigė, kad nusikaltimus įvykdė baltaodžiai vyrai, kurie kalbėjo liudytojų atpažįstama rusų kalba.

JT darbo grupė, tirianti samdinių naudojimą CAR ir kitose šalyse, pateikė liudininkų parodymus, kuriuose pasakojama, kaip Rusijos kariai prievartavo ir seksualiai smurtavo prieš moteris, vyrus ir mergaites. Grupės teigimu, daugelis aukų nenori teikti oficialių skundų valdžios institucijoms, nes bijo keršto.

Yra pranešimų apie kankinimus; JT stebėsenos grupės teigimu, vienas iš paplitusių metodų – prijungti elektros laidus prie žmogaus lytinių organų ir po to juos trankyti srove.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų samdiniai Afrikoje

„Sveikintinas Rusijos pajėgų indėlis gerinant saugumo padėtį kontrastuoja su jų vykdomais žmogaus teisių pažeidimais“, – 2022 m. rugpjūtį paskelbtoje atskiroje ataskaitoje teigė JT paskirtas pareigūnas Yao Agbetse. Liudininkų pasakojimuose nurodomas „nežabotas žiaurumas“, kurį demonstruoja Rusijos samdiniai.

„Kalbėdamas su jumis, aš suvokiu, kad jie reaguos, ir bijau, – interviu RFE/RL praėjusių metų lapkritį sakė Alvinas Damabakisi. – Nežinau, kas man gali nutikti rytoj ar poryt.“

2024 m. rugpjūčio 9-osios rytą Adamas dirbo savo nedidelėje maisto prekių parduotuvėje Mbaiki kaime, kai pastebėjo, kad į miestelį įvažiuoja du pikapai ir keli motociklai. Grupė stipriai ginkluotų vyrų pradėjo dalyti įsakymus vietiniams vyrams ir berniukams, reikalaudami pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Paaiškėjo, kad kai kurie iš jų yra CAR ginkluotųjų pajėgų, žinomų FACA akronimu, kariai. Jie sumušė Adamą ir kelis kitus vyrus, reikalaudami pasakyti, ar jie laiko ginklus ir jei taip, tai kur.

Pasak Adamo, paskui juos ėjo „balti vaikinai su tatuiruotėmis ir kaukėmis“, kurie kalbėjo rusiškai. Jie įsilaužė į jo parduotuvę ir prikrovė automobilius vogtų prekių: „Jie paėmė batus, palapines, virykles, ryžius, augalinį aliejų, net veterinarinius vaistus. Jie ištuštino mano parduotuvę.“

Tada kolona nuvyko į kitą kaimą, kur toliau plėšė parduotuves ir reikalavo, kad vietiniai vyrai parodytų asmens tapatybės dokumentus. Adamas pasakojo, kad jo pusbrolis, kuris bandė pabėgti, buvo sužeistas ir kartu su kitais vyrais įmestas į sunkvežimį. Anot Adamo, rusai sunkvežimiu nuvažiavo apie 2 km, o tada perpjovė jo pusbroliui gerklę. „Jie paliko jį netoli pagrindinio kelio, už 10 minučių kelio pėsčiomis, krūmuose, o vėliau užrišo jam virvę aplink pilvą ir pakabino ant artimiausio medžio“, – pasakoja Adamas.

„Kam galėčiau pasiskųsti?“

Igoras Ngaisse pasakoja, kad jo tetą Albertine 2020 m. gruodį nužudė Rusijos kariai, galbūt per susišaudymą su sukilėliais.

Jis pasakojo, kad 2021 m. sausio 25-ąją buvo savo mažame name Sibuto kaime į šiaurę nuo Bangio, kai staiga lauke išgirdo šūvius. Jis palaukė, kol šaudymas nutilo, tada pažvelgė iš savo kambario ir pamatė koridoriumi einantį Rusijos kariškį. Pasak Igoro, jis ištrūko iš namo tuo metu, kai kareivis pradėjo šaudyti iš automato į visus kambarius.

Ngaisse teigimu, jo jaunesnioji 25 metų sesuo liko pasislėpusi namuose, buvo baisiai išgąsdinta, bet nenukentėjo. Po incidento, kurį nušvietė vietos žiniasklaida, Ngaisse kreipėsi pagalbos į vietos policijos komisarą, ir jie susitiko su aukšto rango Rusijos karininku, kuris jam pasiūlė 5000 Centrinės Afrikos frankų (apie 8 dolerius), kurie, kaip paaiškėjo, tebuvo smulkūs pinigai jo kišenėje. Įžeistas Ngaisse atsisakė. „Jei turėčiau skųstis, tai kam turėčiau? – sako jis. – Nesuprantu, kas vyksta šioje šalyje.“

„Vagnerovcų“ vykdomų žmogaus teisių pažeidimų aukų skaičius ir toliau auga, – teigia JT darbo grupei dėl samdinių vadovavusi Jelena Aparac. – Deja, nėra koordinuotų tyrimų ir veiksmingos atsakomybės.“

Rusai CAR pagarsėjo savo brutalia žmonių – net tų, kuriuos patys apmokė – bauginimo taktika. Kaip ir Jose Befio atveju. Jį anksčiau buvo užverbavusios vyriausybinės pajėgos, o „vagnerovcai“ apmokė vadovauti vietiniam neformalios milicijos, vadinamos „Antibalaka“, daliniui.

Befio, kuris, JT stebėtojų nuomone, pats dalyvavo smurtiniuose nusikaltimuose, vėliau atsisakė remti vyriausybę ir jos sąjungininkus rusus. Pasak jo dėdės Bachiro Itoumandji ir jo dviejų žmonų, jis pasisakė prieš kai kuriuos Rusijos samdinių įvykdytus nusikaltimus.

2024 m. liepos 23-iąją Befio miegojo savo namuose centriniame Bukos mieste, kai rusų samdiniai įsiveržė į namus ir pagrobė jį bei jo artimą padėjėją. Pasak Itoumanji, jį ir kitus giminaičius anksti ryte pažadino šūvių ir sprogimų garsai. Kai auštant viskas baigėsi, jis nuvažiavo į vietinį medvilnės fabriką, kur vyko šaudymas.

Pasak Itoumanji, ten jis rado Befio ir jo padėjėjo kūnus. „Vagnerovcai“ abiem nukirto galvas ir sukeitė jas vietomis, uždėdami Befio galvą ant padėjėjo rankų ir atvirkščiai. Kūnų nuotraukos plačiai pasklido po šalį. JT stebėjimo misija taip pat užfiksavo šį incidentą.

Praeiviai, kurie jau buvo ten, atvykusiems pasakė, kad tai rusų darbas. Pasak Itoumanji, jie taip pat pagrobė tris mažamečius Befio vaikus ir kelias dienas juos laikė. Kai jie buvo grąžinti šeimai, visiems trims buvo išrauti dantys.

Susidorojimas su Jose Befio – tai tik vienos iš žiaurių žudynių ir viešų egzekucijų, kurias įvykdė tiek Rusijos samdiniai, tiek vyriausybės pajėgos (FACA), sako Charles'is Bouesselis, Belgijos analitinio centro „International Crisis Group“ ekspertas. „Teroras naudojamas kaip ginklas, nes „Wagner“ ir FACA gali neturėti pakankamai pajėgų kontroliuoti visą teritoriją, – pažymėjo Ch.Bouesselis. – Jie naudoja baimę, kuri gali būti veiksmingas būdas priversti žmones dalytis informacija, kuri domina valdžią ir jos sąjungininkus iš Rusijos.“

Befio galvos nukirtimas ir žudynių nuotraukos tikriausiai taip pat pasitarnavo kaip įspėjimas, sako jis: „Tai galėjo būti žinia kitiems lauko vadams: jei sulaužysite pažadus „vagnerovcams“, štai kas jūsų laukia.“

Nepaisant žmogaus teisių aktyvistų ir JT pareigūnų surinktų įrodymų, Rusijos atstovai Maskvoje ir Bangyje ne kartą atmetė kaltinimus, kad rusai CAR vykdė nusikaltimus. „Rusijos kariniai patarėjai negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo žudynėse ar plėšikavimuose. Tai dar vienas melas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į 2021 m. JT ataskaitą.

RFE/RL kreipėsi į CAR užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pakomentuoti pranešimus apie Rusijos nusikaltimus, tačiau atsakymo negavo. Prezidento F.-A.Touadéros biuro atstovas spaudai taip pat atsisakė atsakyti į klausimus, tik pasakė, kad „bendradarbiavimas su Rusija vystosi puikiai, ir šis [faktas] kelia nerimą Vakarų šalims, kurios nori demonizuoti Centrinės Afrikos Respubliką“.

„Scanpix“/AP nuotr./Faustinas-Archange'as Touadéra ir Vladimiras Putinas

Nėra jokių požymių, kad Rusijos buvimas CAR artimiausiu metu sumažės. Dar daugiau, F.-A.Touadéra ir jo administracija nori gilinti ryšius. Praėjusį mėnesį CAR prezidentas lankėsi Maskvoje, kur buvo sutiktas su raudonu kilimu, o prie Kremliaus surengtas nedidelis garbės sargybos paradas.

Mėnesiu anksčiau CAR sostinėje Bangyje iškilo naujas paminklas J.Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui, pirmajam „Wagner“ vadui (toks iš tikrųjų buvo jo šaukinys), kartu žuvusiems 2023 m. rugpjūtį per aviakatastrofą.