Gali išplėsti karą, siekdamas pateisinti naują mobilizaciją
Kaip pažymi kelių Europos šalių žvalgybos ir karinių institucijų atstovai, artimiausiais mėnesiais V.Putinas susidurs su sudėtingu pasirinkimu dėl sekinimo karo logistikos. Vakarų žvalgybos agentūrų vertinimais, Rusija per mėnesį praranda beveik 35 000 kariškių – daugiau, nei Kremlius gali pritraukti.
Mobilizacija techniškai visiškai įmanoma, nes Rusijos mobilizacijos sistema sutvarkyta, sakė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Kaupo Rozinas.
Pavojingas momentas
Bet vien pradėjus mobilizaciją būtų pasiųstas signalas, kad Rusija karo Ukrainoje nelaimi, sakė Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas. „Taigi ateina momentas, kai jiems reikia eskaluoti situaciją, kad pateisintų mobilizaciją. Ir tai labai pavojingas momentas“, – sako diplomatė.
Dėl to dar labiau aktualėja nuogąstavimai dėl galimo konflikto išplėtimo į Europą, rašo WSJ. Keletas Europos nacionalinio saugumo pareigūnų įspėjo, kad Rusija gali bandyti patikrinti NATO vienybę, smogdama vienai iš Baltijos valstybių, Švedijos ar Danijos saloms Baltijos jūroje arba Aljanso teritorijai Arktyje.
Per pastaruosius dvejus metus saugumo situacija Europoje pablogėjo, „ir matome, kad Rusija rodo didesnį pasiryžimą didinti riziką vykdydama savo hibridines operacijas, netgi imdamasi tiesioginio ginkluoto poveikio“, – pareiškė Švedijos gynybos ministras Paalas Jonsonas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai nepavyko pasiekti esminės pažangos Ukrainoje, V.Putinas, matyt, siekia platesnio konflikto Europoje, vis dažniau taikydamasis į kritinę infrastruktūrą ir tiekimo grandines, teigiama Britanijos Vyriausybės ryšių centro (GCHQ) vadovės Anne Keast-Butler pranešimo tezėse. Remiantis jos pranešimo teiginiais, klaidos rizika, kuri gali išprovokuoti platesnį konfliktą, yra „didesnė nei bet kada anksčiau“.
Rusija gali įžvelgti palankią progą dėl šių veiksnių
Aukšto rango Europos pareigūnai baiminasi, kad Rusija gali įžvelgti palankią progą per artimiausius 12 mėnesių, nes naftos kainų šuolis dėl karo su Iranu sukels papildomą politinį nestabilumą Europoje ir sustiprins kraštutinių dešiniųjų partijų, pasisakančių už Rusijos naftos ir dujų pirkimo atnaujinimą bei ir paramos Ukrainai nutraukimą. Be to, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pasitraukti iš NATO, taip pat jo veiksmai, kuriais siekiama sumažinti JAV karinį buvimą Europoje, susilpnino Rusijos sulaikymo veiksnį.
V.Putinui teks eiti į eskalavimą, nes „Rusija negali sau leisti tęsti karo dabartine trajektorija, nes susidurs su išeikvojamų išteklių spąstais“, mano Kyjivo gynybos reformų centro vadovas Oleksandras Daniliukas. „Jis gali tai padaryti vertikaliai – didindamas smurto lygį, įskaitant branduolinį šantažą, nors ir nenaudodamas branduolinio ginklo. O gal – horizontaliai, plečiant konflikto geografiją“, – sakė O.Daniliukas.
Zelenskis siūlo ruoštis dar 2-3 metams karo
„The Economist“ šaltiniai pranešė apie galimą derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos atnaujinimą vasarą, tačiau, kaip rašo leidinys, labiau tikėtina, kad karas tęsis iki vienos iš šalių pralaimėjimo. Šaltiniai Ukrainos vyriausybėje teigia, kad Volodymyras Zelenskis įsakė ruoštis dar 2–3 metų karui.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija paskelbė apie neva sėkmingus „Sarmat“ raketos bandymus ir surengė didžiausias istorijoje branduolines pratybas. Be to, Maskva smarkiai sugriežtino retoriką Baltijos šalių atžvilgiu ir paskelbė Europos gamintojų, kurie gamina ginklus Ukrainai, sąrašą.
