Pažymima, kad darbas suintensyvėjo po derybų tarp Ukrainos ir JAV, vykusių penktadienį, spalio 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone patyrė spaudimą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo priimti Vladimiro Putino reikalavimus, kad karas būtų užbaigtas.
„Matome prezidento Trumpo pastangas atnešti taiką Ukrainai – ir visos šios pastangos sveikintinos, tačiau nematome, kad Rusija siektų taikos. Svarstome, ką dar galėtume padaryti“, – aiškino ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
Leidinys primena, kad per jų susitikimą penktadienį Trumpas perspėjo Zelenskį, jog Putinas grasino „sunaikinti“ Ukrainą, jei ši nesutiks su jo sąlygomis. JAV prezidentas tvirtino, kad taikos susitarimas bus pasiektas, kai jis susitiks su Rusijos diktatoriumi Budapešte.
Europos lyderių viršūnių susitikimas numatytas Briuselyje ketvirtadienį, spalio 23 d. Tikėtina, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas. Kaip rašo autoriai, politikai bandys susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, siekiant suteikti Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą, kuri, pagal Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pasiūlymą, turėtų būti skirta tik Kyjivo ginklavimui.
Spalio 20 d. Liuksemburge vykusiame susitikime ES užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Ukrainai. Jie pareiškė, kad blokas turi susitarti dėl Rusijos turto panaudojimo ir naujų sankcijų įvedimo Maskvai. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas sakė:
„ES turėtų suteikti Ukrainai stiprią pradžią teikdama karinę pagalbą ir svarstydama finansinio turto panaudojimo galimybę, kad suteiktų jai tam tikrą finansinį palengvėjimą ir geresnes derybines pozicijas.“
ES pareigūnai įsitikinę, kad artėjančiame viršūnių susitikime Europos Komisija gaus leidimą pateikti pasiūlymą dėl paskolos dalimis, kuri būtų skirta Ukrainos ginkluotei įsigyti. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jean-Noël'io Barrot, šis finansavimas „leis Ukrainai gintis bent trejus metus“.
Įdomu tai, kad prorusiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nedalyvaus susitikimo atidaryme. Leidinys rašo, kad tai leis likusiems 26 lyderiams potencialiai pasiekti susitarimą be jo.
Penktadienį vadinamųjų „norinčiųjų koalicijos“ Vakarų lyderiai taip pat surengs pokalbį telefonu su Zelenskiu dėl papildomos karinės paramos.
Didžioji dalis Rusijos įšaldyto turto saugoma Belgijoje, Euroclear centriniame depozitoriume. Šalis neketina sutikti su jų panaudojimu, nebent gaus garantijas, kad kitos ES valstybės narės padengs išlaidas, jei Maskvos teisiniai ieškiniai būtų sėkmingi.
Akivaizdu, kad Kremlius taip pat nepritaria šiai idėjai. Jis vadina tai „neteisėtu Rusijos turto užgrobimu – paprasčiau tariant, vagyste“.
Europos Sąjunga vis dar nesusitaria dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. Šiame etape numatytas draudimas nuo sausio mėnesio pirkti rusiškas suskystintas gamtines dujas.
Slovakija tam priešinasi, siekdama papildomų nuolaidų. Pažymima, kad ES šalys yra sutarusios iki 2028 metų visiškai nutraukti rusiškų dujų tiekimą į Europą (išskyrus Slovakiją ir Vengriją).
