Sekite 15min Google
Europos specialiosios tarnybos perspėjo gynybos įmonių vadovus, kad Rusija suaktyvino bandymus fiziškai juos pašalinti. Dėl to įmonės sustiprino savo aukščiausio lygio vadovų asmeninio saugumo priemones.
Kaip rašo FT, Kremlius nurodė išplėsti sabotažo ir „hibridinių“ operacijų Europoje mastą, kad artimiausiais mėnesiais būtų kritiškai susilpninta Europos parama Kyjivui.
Penkių Europos žvalgybos tarnybų atstovai FT teigė, kad pasikėsinimai į civilius Europoje, kurie anksčiau buvo laikomi neleistinais net Rusijos specialiosioms tarnyboms, tampa vis svarbesne šių planų dalimi. Jie perspėjo, kad Kremliaus agentai nusitaikė į gynybos įmonių vadovus ir kitus aukšto rango darbuotojus. Pašnekovai taip pat detalizavo, kad Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje atsiduria ir mažų įmonių vadovai, ypač tų, kurios gamina bepiločius orlaivius arba jų komponentus.
„Grėsmės lygis Europoje išaugo. Tai susiję tiek su turtu, tiek su žmonėmis“, – konstatavo aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas. Vokietijos žvalgybos atstovas pranešė, kad tarnyba smarkiai suaktyvino darbą su gynybos įmonių „darbuotojais ir vadovybe“, be kita ko, rekomenduodama jiems pasisamdyti asmens apsaugos grupes.
Keli gynybos įmonių vadovai, kalbėję su „Financial Times“ anonimiškai, teigė, kad per pastaruosius šešis mėnesius, vadovaudamiesi specialiųjų tarnybų rekomendacijomis, sustiprino savo asmeninę apsaugą.
Kiti pažymėjo, kad tokių priemonių imasi tik išvykdami už savo šalies ribų.
Vakarų specialiųjų tarnybų šaltinių duomenimis, gynybos įmonių aukščiausio lygio vadovus medžioja Rusijos karinė žvalgyba GRU, kuri jau pritaiko savo metodus naujoms užduotims. Visų pirma GRU darbuotojai užmezgė glaudų bendradarbiavimą su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, naudojasi tarpvalstybiniais agentų tinklais ir paskirsto užduotis – žvalgybą, logistiką, planavimą ir vykdymą – tarp skirtingų grupelių ar pavienių asmenų, užuot pasikliovę pavieniais „vienkartiniais“ agentais, už pinigus internete užverbuotais žmonėmis.
„Kai kuriais atvejais rengiamos operacijos buvo laiku nustatytos ir užkirstas joms kelias. Kitose situacijose buvo užfiksuota įtartina veikla, įskaitant konkrečių asmenų gyvenimo būdo sekimą tiek namuose, tiek darbovietėje“, – rašė leidinys.
Saugumo tarnybų atstovai pabrėžė, kad esminis Rusijos požiūrio bruožas yra tas, jog norint pasiekti norimą poveikį pasikėsinimo net nebūtina įvykdyti iki galo.
„Rusijos požiūriu, pagrindinis tikslas yra psichologinis“, – paaiškino vienas žvalgybos pareigūnas. Pasak jo, jie pasiekia savo tikslą tiesiog priversdami žmones jaustis potencialiais taikiniais, nori, kad žmonės gerai pagalvotų prieš imdamiesi verslo su Ukraina.
„Jie pasiekia savo tikslą tiesiog priversdami žmones jaustis potencialiais taikiniais. Jie nori, kad žmonės gerai pagalvotų prieš imdamiesi verslo su Ukraina.“
Vis dėlto, kaip pabrėžė vienas pareigūnas, daugeliu atvejų Rusijos agentų veiksmai yra mėgėjiški ir jiems nesunku pasipriešinti.
Be kita ko, leidinys atkreipė dėmesį į dar vieną pastebimą problemą, kurią sukėlė susidariusi padėtis. Pramonės atstovai perspėjo, kad didelio masto saugumo priemonių užtikrinimo išlaidos – tiek darbuotojų, tiek gamybos objektų apsaugai – gali tapti didele našta, ypač startuoliams.
Pasikėsinimas į Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ vadovą
2024 m. liepą JAV ir Vokietijos specialiosios tarnybos atskleidė tariamą Rusijos planą nužudyti Arminą Pappergerį – Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ generalinį direktorių.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos agentai svarstė galimybę įvykdyti rezonansinę užsakytą žmogžudystę, o Pappergeris, atvirai remiantis ginklų tiekimą Ukrainai, buvo laikomas ypatingu taikiniu.
Nuo tada Pappergerį visą parą saugo bendrai privačių apsaugos tarnybų darbuotojai ir policija.
2025 m. sausį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Jamesas Appathurai viešai patvirtino, kad grasinimai Pappergeriui buvo platesnės sabotažo ir kitų hibridinių operacijų kampanijos, nukreiptos prieš Ukrainą remiančias šalis, dalis.
