Pastarosiomis dienomis dronų buvo pastebėta virš oro uostų Danijoje ir Norvegijoje; dėl to kai kuriuos oro uostus teko laikinai uždaryti. Vėlai penktadienį neatpažintų dronų pastebėta ir virš didžiausios Danijos karinės bazės.
Vokietija, viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų šios šalies kovoje su Rusijos invazija, pastaruoju metu taip pat praneša, kad daugėja atvejų, kai stebimi įtartini dronai. Vėliausias toks atvejis užfiksuotas vėlai penktadienį Vokietijos šiaurėje, netoli sienos su Danija.
Įtarimai dėl tokių atvejų krito ant Rusijos, nors jokie tvirti įrodymai neviešinami.
Berlynas anksčiau šią savaitę paskelbė planus stiprinti savo dronų gynybos sistemas, kad būtų galima atremti augančią Rusijos grėsmę.
Vokiečių laikraštis „Bild“ pranešė, kad tarp vyriausybės svarstomų priemonių yra leidimas ginkluotosioms pajėgoms tam tikromis aplinkybėmis dronus numušti.
Kariuomenė turi turėti galimybę įsikišti, jei dronas kelia rimtą grėsmę žmonių gyvybėms ar ypatingos svarbos infrastruktūrai, o kitos priemonės būtų nepakankamos, rašyta straipsnyje.
Sprendimų priėmimo teisė, kaip teigiama, būtų perduota Gynybos ministerijai. Šiuo metu tokias galias turi policija.
Vidaus reikalų ministerija, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, tokio plano nepatvirtino.
Tačiau laikraščiui „Rheinische Post“ vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas (Aleksandras Dobrintas) sakė norintis peržiūrėti oro saugumo įstatymus, kad kariuomenė galėtų padėti policijai, ypač dėl gynybos nuo dronų.
„Išgyvename lūžį ne tik dėl karinio saugumo, bet ir dėl civilinės gynybos bei civilinės saugos apskritai“, – sakė jis.
