Teigiama, kad amunicija nesprogo, nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo. Tačiau incidentas įvyko netoli strategiškai svarbaus objekto – Engelso karinio aerodromo, kuris yra pagrindinė Rusijos tolimosios aviacijos bazė. Iš šio aerodromo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, kyla lėktuvai, rengiantys raketinius smūgius prieš Ukrainą.
Incidentas Kvasnikovkoje papildo ir taip įspūdingą panašių incidentų istoriją. Kanalo ASTRA skaičiavimais, nuo 2025 m. pradžios į Rusijos teritoriją ir okupuotas Ukrainos žemes „neįprastai nukrito“ ne mažiau kaip 126 sprogmenys, tarp kurių ir 119 didelės sprogstamosios galios aviacinių bombų ir 7 valdomi planavimo ir bombardavimo moduliai (GPBM), taip pat trys raketos.
-
Iš Trumpo – gera žinia Ukrainai: Indija nebepirks rusiškos naftos
-
Helsinkis perspėjo: Rusija ruošiasi antrajam agresijos etapui
-
Trumpas skelbia, kad Ukraina nori pereiti į puolimą kare su Rusija: „Turime priimti sprendimą“
-
Indija išsisuko nuo atsakymo, ar stabdo rusiškos naftos pirkimus
-
Ukrainos dronai šiurpino rusus: gaisras Saratove, sustabdyti skrydžiai oro uostuose
-
JAV nori, kad Japonija nebepirktų rusiškos naftos ir gamtinių dujų
Vien rugsėjo mėnesį per dvi savaites Belgorodo srityje ir vadinamosios Donecko liaudies respublikos teritorijoje aptikta 11 didelės sprogstamosios galios aviacinių bombų. ASTRA skaičiavimais, 2024 m. Rusijos kontroliuojamose teritorijose per klaidą nukrito mažiausiai 165 aviacinės bombos.
Kaip pažymima pranešime, Rusija aktyviai perdirba senas sovietines bombas, aprūpindama jas sulankstomais sparnais ir palydovinės navigacijos sistemomis. Tokia modernizacija leidžia lėktuvams jas numesti už 60-70 km nuo fronto linijos. Tačiau, kaip paaiškėjo praktikoje, patobulintos bombos ne visada tiksliai pasiekia taikinį, kartais nukrenta kitose vietose.
„Rusijos valdžia apie tokius atvejus mieliau nutyli arba dėl jų pasekmių kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – rašo ASTRA.
