Chersonas buvo viena pirmųjų vietų, kur Rusijos pajėgos pradėjo naudoti trumpojo nuotolio, pirmojo asmens vaizdo, arba FPV, dronus prieš civilius gyventojus. Dronuose įrengtos tiesioginės transliacijos kameros, leidžiančios operatoriams realiuoju laiku matyti ir pasirinkti taikinius.
Vėliau ši taktika išplito daugiau kaip 300 km ruože išilgai dešiniojo Dniepro upės kranto, Dnipropetrovsko, Chersono ir Mykolajivo srityse.
Kaip leidiniui „The Independent“ pasakojo miesto okupaciją išgyvenusi ir su Rusijos pajėgomis atsisakiusi bendradarbiauti Olena Horlova, moteris kaskart išėjusi iš namų baiminasi, kad taps rusų taikiniu. Ji mano, kad rusų dronai gali laukti ant stogo, kelyje arba taikytis į jos automobilį.
Norėdama apsaugoti save ir dvi dukteris, mergaites dažnai palieka namuose, o pati Olena išlieka budri – kartais grįžta namo naktį tamsiais keliais be žibintų, kad nebūtų pastebėta.
Jungtinių Tautų tarptautinė nepriklausoma Ukrainos tyrimo komisija teigia, kad išpuoliai nepalieka abejonių dėl jų tikslo. Spalio mėn. ataskaitoje komisija nurodė, kad per išpuolius ne kartą žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti namai ir tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti. Jie padarė išvadą, kad tai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui – žudymui ir prievartiniam perkėlimui.
„Gyvename su viltimi, kad vieną dieną tai pagaliau baigsis, – sakė Olena. – Mums svarbiausia, kad būtų nutraukta ugnis arba kad fronto linija būtų nustumta toliau. Tada mums būtų lengviau.“
Žmonių medžioklė
Olena gyvena kaime prie pat Chersono, vos už 4 km nuo Dniepro upės. Nors vietovė buvo išlaisvinta Ukrainos pajėgų, intensyvių išpuolių lygis išliko toks pat.
Jiems karas nesibaigė, o tik perėjo į etapą, kai vietovė faktiškai pavirto tuo, ką vietos gyventojai ir kariškiai vadina „žmonių safariu“, apibūdindami ją kaip poligoną, kurioje žmonės dažnai tampa dronų atakų taikiniais.
Olena sakė, kad FPV dronai dažnai nusileidžia ant stogų, kai išsikrauna jų baterijos, ir tada laukia.
„Kai pasirodo žmonės, automobiliai ar net dviratininkas, dronas staiga pakyla ir numeta sprogmenį, – pasakojo ji. – Pasiekė tokį lygį, kad juos numeta net ant gyvūnų – karvių, ožkų“.
Ji mano, kad civiliai gyventojai medžiojami už „kerštą“ dėl švenčių, kurios kilo išlaisvinus Chersoną.
Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos ataskaitoje teigiama, kad išpuoliai paskleidė terorą tarp civilių gyventojų ir pažeidė jų teisę į gyvybę bei kitas pagrindines žmogaus teises.
Tyrėjai nustatė, kad Rusijos daliniai okupuotame kairiajame Dniepro krante vykdė smūgius, ir nurodė konkrečius dronų dalinius, operatorius ir vadus, dalyvavusius šiuose smūgiuose.
Jie taip pat pažymėjo, kad Rusijos „Telegram“ kanaluose nuolat dalijamasi atakų vaizdo įrašais, dažnai su pašiepiančiais prierašais ir grasinimais, kad jų bus daugiau.
„Žmonės ten išgyvena, o ne gyvena“
Vienoje iš pagrindinių Chersono ligoninių, kurioje gydomos nuo dronų nukentėjusios moterys, 70-metė Natalija Naumova atsigauna po to, kai spalio 20 d. jai po dronų „Shahed“, turinčių sunkesnį sprogmenį nei FPV dronai, smūgio sprogimo metu buvo sužalota kairė koja.
Ji sakė, kad smūgiuota naktį, kai ji Inženernės kaime esančioje mokykloje, kur buvo laikinai pasislėpusi, laukė kitą rytą turėjusio atvykti evakuacijos autobuso.
„Virš mūsų skraidė tiek daug dronų, – prisiminė moteris ir pridūrė, kad iš namų išeidavo retai, net kai jų langai buvo išdaužyti ir užkalti lentomis. – Žmonės ten išgyvena, o ne gyvena. Niekada nemaniau, kad man nutiks tokia tragedija“.
„Tai tiesiog žmonių medžioklė. Kitokio pavadinimo tam nėra“, – pareiškė gydytojas dr. Jevhenas Haranas.
Jis sako, kad į ligoninę kasdien atvyksta pacientų, sužeistų per Rusijos atakas, įskaitant dronų smūgius. Vien praėjusį mėnesį joje buvo 85 stacionare ir 105 ambulatoriškai gydomi pacientai, patyrę sprogimo sužeidimus, visi – nuo apšaudymų ir dronų smūgių. Be to, tai vienintelė ligoninė regione, kurioje galima gydyti sunkiausius atvejus.
Tai – poligonas
Iš 310-ojo atskirojo jūrų pajėgų elektroninės karybos bataliono gautuose „The Associated Press“ įrašuose matyti Rusijos FPV dronai, kurie, atrodo, medžioja transporto priemones.
Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip bepiločiai orlaiviai skrenda žemai virš kelių ir užfiksuoja judančius ar stovinčius automobilius – dažnai pikapus, aprūpinimo transporto priemones, sedanus ir net aiškiai pažymėtus greitosios pagalbos automobilius – ir po to nardo ore, kad suduotų smūgį.
310-ojo bataliono, kuris saugo 470 kilometrų dangaus ruožą pietų Ukrainoje, įskaitant Chersoną, vadas nurodė, kad kasdien miesto link skrenda mažiausiai 300 dronų. Vien spalio mėnesį virš Chersono praskrido 9 000 dronų.
„Ši vietovė yra tarsi poligonas“, – pareiškė bataliono vadas Dmytro Liašokas, 16 metų patirtį turintis kariuomenės veteranas ir vienas pirmųjų Ukrainos elektroninės karybos pradininkų.
„Jie čia atveža naujus rusų įgulų narius, kad šie įgytų patirties prieš siųsdami juos kitur“, – pridūrė jis.
Tačiau šio teiginio neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
-
NYT atskleidė: Europa apie JAV taikos planą Ukrainai sužinojo iš naujienų antraščių
-
Putinas įspėjo Europą dėl 140 mlrd. eurų Kyjivui: bus atsakas
-
Putinas pagyrė Orbano poziciją Ukrainos atžvilgiu
-
Europa skundžiasi: dėl sustiprinto slaptumo dar nematė paskutinės taikos plano versijos
-
Putinas nesutinka užbaigti karo: Trumpas turi 3 pasirinkimus, ką daryti toliau
-
Belgijos premjeras nepasiduoda ES spaudimui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos naudai
Pasak jo, nepaisant didžiulio bepiločių orlaivių kiekio – į šį skaičių neįtraukti kitų rūšių ginklai, pavyzdžiui, artilerija ir aviacinės bombos – jo pajėgoms pavyksta neutralizuoti daugiau kaip 90 proc. taikinių.
JT žmogaus teisių biuro duomenimis, trumpojo nuotolio dronų atakos tapo pagrindine civilių aukų prie fronto linijos priežastimi. Vietos valdžios institucijos teigia, kad nuo 2024 m. liepos mėn. trijuose pietiniuose regionuose žuvo daugiau kaip 200 civilių gyventojų ir daugiau kaip 2 000 buvo sužeista, dauguma aukų – vyrai. Beveik 3 000 namų buvo apgadinti arba sugriauti.
