Žymus analitikas įvertino, kada užstrigs Putino karo mašina: prognozė kelia nerimą

Anot analitiko, maždaug po metų gali išsekti tiek Rusijos biudžeto rezervai, skirti kovinėms operacijoms finansuoti, tiek valdžios institucijų galimybės rasti „savanorių“ frontui.

Šiuo metu Rusijos regionai kasdien įdarbina 1000-1500 žmonių, viliodami juos į karą dosniomis premijomis, kurių vidutinis dydis siekia 1,4 mln. rublių (apie 15 tūkst. eurų).

Tai leidžia kompensuoti gyvosios jėgos nuostolius, kurių, NATO vertinimu, kas mėnesį patiriama 30-45 tūkst. žmonių, o nuo karo pradžios – daugiau kaip 900 tūkst. žmonių.

IMAGO/„Scanpix“/Rusijos kariai

Vis dėlto, G.Barroso nuomone, valdžios institucijos negalės išlaikyti tokio verbavimo tempo neribotą laiką: jos turės nuolat didinti premijas, kad „medžiotų mažėjančią demografinę bazę“ vyrų, dar neišsiųstų į frontą, ir galiausiai tokia politika susidurs su biudžeto problemomis.

Šiuo metu vien premijų mokėjimas už sutarties pasirašymą iždui kainuoja 2 mlrd. rublių (21,4 mln. eurų) per dieną, arba 730 mlrd. rublių (7,83 mlrd. eurų) per metus. Tai beveik dvigubai daugiau nei turtingų ir didelių regionų, tokių kaip Sverdlovsko sritis ar Krasnojarsko kraštas, metiniai biudžetai.

Kremlius tikisi, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdys arba sumažins pagalbą Ukrainai – lygiagrečiai tai sumažintų Rusijos karinius nuostolius ir leistų V.Putinui ilgiau tęsti karą, mano G.Barrosas.

„Konfliktas bus išspręstas kariniu būdu, – pareiškė ekspertas. – Tai priklauso tik nuo to, ar tai bus tam tikra forma Rusijos pergalė, ar tam tikra forma Ukrainos pergalė“.

2022-24 m. Rusijos vyriausybė karui išleido 22,3 trilijono rublių, o siekdama užlopyti biudžeto „skyles“ išleido du trečdalius turimų Nacionalinio gerovės fondo lėšų: jo likvidus turtas per trejus metus sumažėjo apie 93,8 mlrd. eurų ir nukrito iki minimumo per pastaruosius 17 metų.

Kremlius 2025 m. biudžete numatė dar 13,2 trilijono rublių karinėms išlaidoms ir yra priverstas vėl išleisti Nacionalinės gerovės fondo lėšas, kad kompensuotų dėl smarkiai kritusių naftos ir dujų kainų negautas pajamas.

Balandžio mėn. pirmą kartą per beveik dvejus metus barelis „Urals“ naftos buvo parduodamas už mažiau nei 50 JAV dolerių. O esant tokioms kainoms, Nacionalinės gerovės fondo lėšų užteks maždaug metams, mano „Finam“ ekonomistė Olha Belenka.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Naftai kainuojant mažiau nei 50 JAV dolerių, biudžetas neteks 1,9 trilijono rublių žaliavų nuomos mokesčio, o „Urals“ kainai nukritus iki 45 JAV dolerių – beveik 3 trilijonų, skaičiuoja „Raiffeisenbank“ analitikai.

Giriasi karių antplūdžiu

Rusijos leidinys „Viorstka“, remdamasis „Vieningojo atrankos punkto“ statistikos duomenimis, pažymi, kad Rusijos sostinėje daugėja norinčiųjų pasirašyti sutartis su Gynybos ministerija.

Anot žurnalistų, tokių žmonių pradėjo daugėti dar kovo antroje pusėje.

„Pirmąją balandžio savaitę naujų darbuotojų pagal sutartis įdarbinimo Maskvoje tempai sumušė ankstesnių trijų mėnesių panašių laikotarpių rekordus“, – rašo „Viorstka“.

Tam pagrįsti straipsnyje pateikiami vieno iš įdarbinimo centrų duomenys. Teigiama, kad balandžio 1-10 d. per jį sutartį su Gynybos ministerija pasirašė 993 žmonės.

„Palyginimui: per pirmąsias dešimt kovo dienų jas pasirašė 499 asmenys, vasarį – 503, o sausį – 341 žmogus“, – nurodo „Viorstka“.

Rusijos kariai / IMAGO/Sergey Pivovarov / IMAGO/SNA

Iš viso nuo 2025 m. pradžios Maskvoje sutartį su Rusijos gynybos ministerija pasirašė daugiau kaip 6,3 tūkst. žmonių.

Nors Maskvos valdžia planuoja papildomą reklamą ir agitaciją, įmokų už sutarties pasirašymą didinti neplanuoja.

Dažniausia sutarties pasirašymo priežastis vis dar yra pinigai, leidiniui sakė vienas iš verbuotojų. Savanoriai kaip motyvaciją taip pat nurodo „Rusijos kariuomenės sėkmę mūšio lauke“, „propagandą“ ir „keršto troškimą“.

Be to, pasak vieno iš verbuotojų, kai kurie savanoriai bando įšokti į „paskutinį vagoną“ prieš galimas paliaubas ir užsidirbti pinigų.