Kaip skelbta, nesulaukusi E. Paulavičiaus kadencijos pabaigos rugpjūtį, D. Šakalienė savo įsakymu AOTD direktorių dar birželį nušalino nuo pareigų ir perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą.
Ministrė žurnalistams kartojo, kad tokį žingsnį ji buvo priversta žengti sulaukusi darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti, kol dėl jo elgesio su pavaldiniais atliekamas tyrimas.
NSGK, surengęs kelis neeilinius posėdžius dėl situacijos ir gavęs detalesnius ministrės paaiškinimus, įžvelgė pažeidimų: ministrė E.Paulavičių į rezervą perkėlė dieną prieš pradedant tyrimą dėl jo elgesio su pavaldiniais, dalis NSGK narių abejojo ir tuo, ar skundai galėjo būti rimtas pagrindas sprendimui, kadangi jie daugiau susiję su administraciniais dalykais, o ne, kaip teigta, mobingu.
Tad komitetas paragino ministrę grąžinti karinės žvalgybos vadą į pareigas, jo atsiprašyti ir taip atstatyti reputaciją, tačiau D.Šakalienė pareiškė, jog to daryti neketina.
Komentare 15min ji NSGK vertinimą pavadino politinėmis interpretacijomis, o ne teisiniu vertinimu.
„Skirtingai nuo politinių interpretacijų iš komiteto pusės, teisinis vertinimas liudija, kad iš KAM pusės nepadaryta jokių procedūrinių pažeidimų. E. Paulavičiaus perkėlimas į laikinąjį PKT rezervą bei aplinkybių tyrimas dėl darbuotojų skundų teisiškai yra du atskiri procesai, kurių pagrindai skirtingi.
Pabrėžtina, kad krašto apsaugos sistemos vadovas turi imperatyvią pareigą inicijuoti tyrimą, gavus informacijos apie galimus pažeidimus, tačiau pasirinkti švelniausi įmanomi sprendimai. Pavyzdžiui, perkėlus direktorių į rezervą nekilo poreikio spręsti jo nušalinimo klausimo. Tuo tarpu aplinkybių tyrimas yra švelnesnė priemonė nei tarnybinis patikrinimas“, – patikino D.Šakalienė.
Ginčas kilo po to, kai, kaip teigiama, E.Paulavičius paprašė pratęsti jo kadenciją. Neviešai kelta versija, jog pulkininkas dar vadovaudamas Lietuvos karinei žvalgybai galbūt norėjo sulaukti galimybės dalyvauti atrankoje į europines struktūras.
Premjeras Gintautas Paluckas pateikė ir naują E.Paulavičiaus atleidimo versiją.
„Pats ponas Paulavičius yra pateikęs prašymą atleisti iš pareigų dėl sveikatos priežasčių. Todėl siūlymai grąžinti į pareigas remiasi vis tiktai į faktines prielaidas“, – žiniasklaidai pirmadienį Vilniuje sakė G.Paluckas.
15min šaltinių teigimu, pulkininkas iš tiesų pasiprašė būti paleidžiamas į atsargą nuo rugpjūčio vidurio dėl sveikatos, tačiau esą sulaukus darbuotojų nusiskundimų ir kilus emocijoms D.Šakalienė E.Paulavičių pati patraukė iš pareigų.
Jį pakeisti turėtų buvęs kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas pulkininkas Mindaugas Mažonas.
Keli nesusiję šaltiniai 15min patvirtino, kad jis – kol kas vienintelis svarstomas kandidatas į AOTD direktorius, nors NSGK prašo ministrės pateikti bent tris pavardes.
Visa ši istorija įplieskė ir diskusijas dėl pačios karinės žvalgybos vado skyrimo ir atleidimo tvarkos: G.Paluckas užsiminė, jog ją būtų galima keisti siekiant „padaryti šį sprendimą ne vienasmenį, bet Vyriausybės nutarimu“.
NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas patvirtino, kad komitetas dėl to jau pradėjo diskusijas.
15min žiniomis, vienas aptariamų variantų yra toks, jog AOTD vadovą krašto apsaugos ministras tik siūlytų, bet jį skirtų Vyriausybė ir tik pritarus NSGK.
Vis dėlto rudenį Seime gali atsirasti ir kitoks siūlymas.
Vienas su situacija susipažinęs 15min šaltinis tvirtino, jog neatmetamas ir variantas AOTD prilyginti Valstybės saugumo departamentui (VSD), tad vado skyrimo procese dalyvautų visos valdžios grandys.
Svarstymus keisti minėtą tvarką įvertino ir pati D.Šakalienė.
