Ilgai lauktas pokytis
Slaugyti onkologine ar kita sunkia liga sergantį vaiką iki šių metų tėvai galėjo 120 kalendorinių darbo dienų per metus. Tiek laiko pasiėmę nedarbingumo lapelį tėvai išsaugo darbo vietą ir gauna išmokas iš „Sodros“.
Vis dėlto mažylių gydymui šio termino labai dažnai neužtenka – tėvai su sunkiai sergančiomis atžalomis ligoninėje praleidžia metus, o dažnai ir daugiau. Taigi vienas iš tėvų dažnai yra priverstas palikti darbą, o šeima netenka ir vieno iš pajamų šaltinių. Šiemet onkologinėmis ligomis sergančių vaikų tėvus pasiekė ilgai laukta žinia – slaugos terminas pailginamas iki metų.
Vienas iš tėvų dažnai yra priverstas palikti darbą, o šeima netenka ir vieno iš pajamų šaltinių.
Šis sprendimas, anot Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovės Daivos Žaromskienės, labai lauktas: „Mes dėl Ligos ir motinystės įstatymų papildymo kovojome, galima sakyti, trejus metus, dėstėme priežastis, kodėl tai svarbu tėvams, kurie slaugo onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.
Aišku, kad mes tuo labai džiaugiamės, tai yra labai didelis pasiekimas. Pagal ankstesnę tvarką, kai sukakdavo tas 120 dienų terminas, darbdavys tiesiog galėdavo pasakyti „žinote, mums reikalingas tas, kuris dirba, ir Jūs atleidžiamas. O mes puikiai žinome, kad tai yra labai rimta liga.“
Nuo 2018 m. maksimalus terminas slaugant ypač sunkia liga sergantį vaiką ilginamas kone tris kartus – iki 364 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų.
Pabrėžtina, kad minėtas laikotarpis nesiejamas su kalendoriniais metais. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, ypač sunkia liga sergantį vaiką prižiūrintys tėvai, globėjai ar seneliai 364 kalendorines dienas gali išnaudoti ne per vienus metus.
D.Žaromskienė atkreipė dėmesį, kad slaugos prailginimas iki metų – labai svarbus, mat pirmieji metai ir būna patys sunkiausi.
„Nustačius onkologinę ligą, labai retai gydymui užtenka pusmečio. O ką jau kalbėti, jeigu susiduriama su komplikacijomis. Dažnai liga yra progresuojanti ir negali nuspėti, kas ir kaip gali įvykti, todėl vaikus slaugantys tėvai ligoninėje praleidžia visus metus, o kai kuriais atvejais ir dar ilgiau. Pirmaisiais metais vaikų onkohematologijos centras tampa tiek tėvų, tiek vaikučių antraisiais namais“, – kalbėjo pašnekovė.
Pirmaisiais metais vaikų onkohematologijos centras tampa tiek tėvų, tiek vaikučių antraisiais namais.
Aukso vertės
45-erių Modestas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, pasakoja su žmona įdėmiai sekęs žinias – ar bus priimtas slaugos prailginimo terminas, mat šiai šeimai jis – labai aktualus.
Skaudžios žinios šeima sulaukė praėjusių metų balandį – dešimtmetis sūnus susirgo onkologine liga.
„Mes stengiamės sūnų prižiūrėti pakaitomis – tai vienas ima nedarbingumą, tai kitas. 120 dienų buvo iš tikrųjų labai mažai, nesusidaro net pusmetis. Kol nesusiduri su ta situacija, nežinai, ką tai reiškia. Tų 120 dienų neužtekdavo. Kai tik būdavo geriau, stengdavomės ir į darbus grįžti. Tačiau 120 dienų skaičiuojama bendrai abiem tėvams“, – senąją tvarką komentavo vyras.
Slaugos terminas baigėsi, todėl šeima ėmė nerimauti ir svarstyti, kuriam iš jų teks palikti darbą. Nors vyras tikino, kad ir šiaip darbe jaučiasi ne per geriausiai: „Jaučiu šiokį tokį diskomfortą, gal ir žmogus esu toks. Lyg ir ten reikia būti, ir čia reikia būti. Tiesiogiai darbdavys dar nėra to įvardijęs, negirdėjau dar kažkokių pretenzijų, tačiau pats nesijaučiu gerai. Tai kaip ir suprantama.“
Modestas atvirauja, kad prailginus slaugos terminą pasidarė kur kas ramiau. Jis labai nerimavo, kas bus toliau ir jau galvojo, kad teks palikti darbą. Tad, kai buvo pateiktas pasiūlymas pailginti slaugos terminą, atsirado viltis: „Šis sprendimas yra aukso vertės.“
Supranti tik susidūręs
Septynerių metų dukrą slaugiusi Kristina pasakoja, kad jos situacija buvo kiek geresnė, tačiau dėl slaugos besirūpinančius tėvus ji puikiai suprantanti.
„Mano darbdaviai labai geri. Jie man suteikė galimybę tiek dirbti iš ligoninės, tiek iš namų. Per pirmus gydymo metus išnaudojau apie 40 dienų nedarbingumo, tačiau tai, kaip minėjau, tik darbdavio dėka. 120 dienų per metus, kai gali pabūti su vaiku, iš tiesų labai mažai“, – sakė moteris.
Kristina tikino, kad, net gydymui klostantis palyginti sklandžiai, metų neužtenka, o ką jau kalbėti, jei vaiko sveikata nepagerėja: „Mums pasisekė, kad nebuvo jokių komplikacijų. O ką jau kalbėti apie vaikučius, kuriems tenka išgyventi ir transplantacijas, apie jų tėvus. Tą patvirtintų kiekviena šeima, kuriai tenka tai išgyventi“
Moteris pasakojo, kad, vos sužinojus apie ligą, vaikas guldomas į ligoninę. Tuomet ligoninėje prabėga mėnuo. Tik po kiek daugiau nei mėnesio šeima parvažiavo kelioms dienoms namo.
Iš tikrųjų, labai džiaugiuosi šiuo nauju sprendimu. Jis iš tiesų yra reikšmingas.
Toliau viskas vyksta priklausomai nuo vaiko savijautos ir tyrimų. Tėvai tokiais atvejais turi tiesiog prisitaikyti. Juk tai nėra sloga, po kurios vaiką ramiai palieki auklei ar seneliams. Vaikui priežiūros reikia kiekvieną minutę“.
Kristina neabejojo, kad naujasis Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimas – teigiamas sprendimas sunkiai sergančių vaikų tėvams. Moteris teigė žinanti ne vieną atvejį, kai anksčiau šeima likdavo be vieno iš finansinių šaltinių.
„Mes pasikalbame su kitais tėveliais. Tai yra iš tiesų labai baisu, kai pagalvoji apie tėvus, kurie gauna labai mažas pajamas, o tokiu atveju netenka ir jų. Iš tikrųjų, labai džiaugiuosi šiuo nauju sprendimu. Jis iš tiesų yra reikšmingas“, – sako vilnietė.
