Kaip BNS informavo profsąjunga, nuo gegužės intensyviai vykusios derybos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.
„Panaši situacija klostosi ir dėl streiko metu iškeltų reikalavimų, ir dėl įsipareigojimų taisyti etatinio darbo užmokesčio tvarkos trūkumus. Iš ministro tikimasi žadėtos lyderystės ir konkrečių veiksmų, efektyviai ir laiku sprendžiant problemas“, – rašoma pranešime.
Profsąjunga reikalauja, kad klasėse būtų sumažintas mokinių skaičius, taip pat ugdymo kokybės individualizavimo, koreguoti darbo krūvį, kad būtų mokama už realiai atliekamus, bet į etatinį apmokėjimą netelpančius darbus.
Profsąjunga taip pat reikalauja skirti daugiau nekontaktinių valandų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams bei didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir numatyti įsipareigojimų įvykdymo datas.
„Deja, šiuo metu vykstantys procesai vėl pradeda panašėti į imitacinius, skirtus labiau viešiesiems ryšiams nei problemoms spręsti, o visi siūlymai konkretizuoti datas, skaičius, ieškoti kompromisų sprendžiant problemas baigiami tiesiog šabloniškomis formuluotėmis, kurios paneigia įsipareigojimus“, – teigia profsąjunga.
Pasak ministro atstovo Kęstučio Butvydo, su profsąjunga susitinkama tam, kad būtų užtikrinta kiekvieno besimokančio vaiko sėkmė ir pagalba mokytojams.
„Prieš prasidedant naujiems mokslo metams vertiname atvirą ir racionalų pokalbį su profsąjungomis. Norime išklausyti jų prašymus, pastebėjimus, kartu diskutuoti, ką galime patobulinti“, – BNS sakė K.Butvydas.
Švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų, taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.
