Darželyje pašnekovė įsidarbino dar studijuodama. Visgi kelias iki savęs atradimo nebuvo lengvas. „Baigusi mokyklą minčių, kuo norėčiau būti ir ką mokytis, neturėjau, tad pasirinkau studijuoti tai, kas tuo metu buvo populiaru, tačiau nebuvo skirta man. Vos po pusės metų suvokiau, kad kryptį laikas keisti, o pradėjusi galvoti apie tai, kas man, kaip asmenybei, tiktų, su šiluma prisiminiau vaikystėje lankytą darželį ir savo mokytoją“, – prisiminusi studijų metus atvirauja pašnekovė.
Didžiausia nauda – realios praktikos
Kauno kolegijoje pasirinkusi Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programą Aurėja nesuklydo – atrado tai, kas buvo įdomu ir prasminga. „Studijų metu turėjome daug pedagoginių praktikų, tad buvo galimybė išbandyti savo jėgas ugdymo lauke, aplankyti norimas įstaigas. Tai buvo unikali galimybė būsimam pedagogui, praktika leido sukaupti be galo daug patirties“, – šypsosi pašnekovė.
Šios praktikos naudą patvirtina ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros lektorė, specialioji pedagogė Vaida Valalytė: „Kauno kolegijoje praktinis mokymasis nuo pirmų kursų leidžia būsimam pedagogui „pasimatuoti“ profesiją, stebėti realų mokytojo darbą. Gana dažnai paskaitas perkeliame į socialinių partnerių įstaigas – Kauno lopšelius-darželius, kur paskaitose nagrinėtos teorinės įžvalgos grindžiamos kasdiene ugdymo praktika.“
Dauguma mano kursiokų įsidarbino darželiuose jau po pirmo kurso, o tai labai prisidėjo prie studijų kokybės – mokymosi metu galėjome diskutuoti, dalintis realiomis praktikomis.
Lektorė papildo, kad studijos Kauno kolegijoje orientuotos ne tik į praktinius įgūdžius, bet ir į visapusišką būsimo pedagogo asmenybės auginimą. Studentams atsiveria plačios galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose, išvykti studijų mainams į užsienį bei įgyti platesnį, europinį požiūrį į ankstyvąjį ugdymą.
Mokymo procese pedagogė taip pat nevengia kurti įvairių situacijų, pvz., kaip dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kaip saugiai ir naudingai integruoti technologijas į ugdymo(si) procesą. Anot jos, situacijų simuliacijos padeda ugdyti emocinį atsparumą stresinėms situacijoms, kurių mokytojo darbe apstu.
„O ir patys studentai pabrėžia, kad įdomiausios paskaitos būna tos, kuriose mažiau „sausos“ teorijos, daugiau realių situacijų ar praktinių pavyzdžių, kūrybinių užduočių, diskusijų ir refleksijos. Studijų procese daugiausia dėmesio sulaukia pedagoginės praktikos, kurių metu studentai gali pajausti realų mokytojo darbą, kurti santykį su vaikais, suprasti, kaip veikia vienos ar kitos ugdymo metodikos praktiškai“, – šypsodamasi studijų unikalumą pabrėžia pedagogė.
Darbas su vaikais – darbas su savimi
Studijuoti Aurėja pradėjo jau turėdama tikslą – dirbti darželyje mokytoja, tad džiaugiasi, jog Lietuvoje yra sudarytos puikios sąlygos studijuojant įsidarbinti pagal specialybę. „Dauguma mano kursiokų įsidarbino darželiuose jau po pirmo kurso, o tai labai prisidėjo prie studijų kokybės – mokymosi metu galėjome diskutuoti, dalintis realiomis praktikomis ir pavyzdžiais“, – pastebi pašnekovė.
Dirbdama viename Kauno darželyje Aurėja mato, jog ankstyvasis ugdymas vaikui yra itin svarbus ne tik dėl itin spartaus augimo šiame amžiaus etape, bet ir vaiko asmenybę formuojančių patirčių. Visgi pedagogų darbas reikalauja daug kantrybės, emocinio stabilumo ir pasiruošimo. Aurėjos manymu, svarbiausia yra būti kūrybiškam, empatiškam, kantriam, nuoširdžiam, gebėti pastebėti smulkmenas, matyti ir girdėti kiekvieną vaiką. „Darbas su vaikais iš tiesų yra darbas su savimi, nes kiekviena diena leidžia augti, pažinti save iš naujo“, – šypsosi pašnekovė.
Didelio technologijų poveikio nejaučiame, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų prigimtis yra žaisti ir patirti.
Tačiau pedagogų darbą lydi ne tik šypsenos, bet ir emocinis nuovargis, o nubrėžti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo kartais tampa sudėtinga. Pasak pašnekovės, mintys apie vaikus neapleidžia net baigus darbą. „Kartais atrodo, jog mintis apie vaikus parsineši net namo, galvoji apie tą, kuris šiandien buvo liūdnas ar apie tą, kuris nenorėjo žaisti. Tačiau darbas su vaikais yra vienas prasmingiausių mano gyvenime. Kai pradedi jausti vaikų pasitikėjimą, matai jų virsmą, savarankiškumą, kai tarp eilučių išgirsti savo žodžius, atsikartojančius vaikų lūpose – tai yra didžiausia šio darbo prasmė“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi mokytoja.
Pedagogų vis dar trūksta
Visgi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektoriuje Lietuvoje vis dar jaučiama įtampa dėl darbuotojų trūkumo. Anot Kauno lopšelio-darželio „Girinukas“ direktorės Renatos Drulienės, kvalifikuotų pedagogų paklausa išlieka didesnė nei pasiūla, todėl užpildyti laisvas darbo vietas vis dar sudėtinga.
Atrodytų, jog nerimą galėtų kelti šiais laikais pasaulį vis labiau užkariaujantis dirbtinis intelektas, tačiau Aurėja nesibaimina – ikimokyklinio ugdymo srities tiek skaitmenizacija, tiek dirbtinis intelektas kol kas nepalietė: „Didelio technologijų poveikio nejaučiame, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų prigimtis yra žaisti ir patirti. Tačiau net ir ateityje nemanau, jog dirbtinis intelektas galėtų pakeisti mūsų darbo specifiką, nes mes kuriame su vaikais ryšį, o žmogiškas artumas tokio amžiaus vaikams yra natūralus poreikis, tad joks algoritmas to negalėtų pakeisti. Žmogui labiausiai reikia žmogaus, o vaikystė yra būtent apie tai“, – atvirauja pašnekovė.
Ugdant vaikus svarbiausia yra gyvas emocinis ryšys, vaiko saugumo jausmas, socialinių įgūdžių formavimas, santykis su vaiku kaip asmenybe. Dirbtinis intelektas, anot direktorės, negali atliepti vaiko emocijų, kurti autentiško ryšio ar reaguoti į sudėtingas ugdymo situacijas. Todėl pedagogas išlieka centrine ugdymo proceso figūra, atsakinga už santykį, emocinę aplinką ir kokybišką vaiko raidą bei ugdymą.
Nors ugdymo centre išlieka gyvas ryšys, Kauno kolegijos dėstytojai pabrėžia, kad šiuolaikinis pedagogas turi būti technologiškai raštingas. Todėl studijų procese būsimi mokytojai jau dabar mokosi saugiai ir efektyviai valdyti dirbtinio intelekto įrankius. Ateityje dirbtinis intelektas tikrai nepakeis mokytojo funkcijų, tačiau taps dešiniąja ranka, padedančia greičiau paruošti ugdymo medžiagą, generuoti kūrybines idėjas ir taip sutaupyti laiko, kurį mokytojas galės skirti neįkainojamam ryšio su vaikais kūrimui.
