Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas dvigubai greitesnis nei šalies ūkyje

Akademinio personalo darbo užmokestis augo vidutiniškai du kartus sparčiau nei atlyginimai šalies ūkyje. Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6 proc. iki 921 Eur. Tuo metu, valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Atlyginimas/ 123rf nuotr.
Atlyginimas/ 123rf nuotr.

Tokius duomenis atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.

„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, – teigia MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

MOSTA grafikas/Palyginimas šalies ūkyje
MOSTA grafikas/Palyginimas šalies ūkyje

Visgi analitikės teigimu, užmigti ant laurų nereikėtų – akademinio personalo atlyginimų didinimas ir toliau turėtų išlikti prioritetų sąrašo viršuje. „Džiaugiantis gerais praėjusių metų rezultatais nereikėtų užmiršti, kad ne vienerius metus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas du ar tris kartus atsilikdavo nuo tempų, stebėtų šalies ūkyje. Pavyzdžiui, 2016 m. dėstytojų atlyginimai augo vos 3 proc., tuo metu visame šalies ūkyje stebėtas beveik 9 proc. augimas“, – sako K.Masevičiūtė.

2018 m. spalio mėn. duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1154 Eur, universitetuose – 1556 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1538 Eur, universitetuose – 1699 Eur.

MOSTA grafikas/DU etatai 2018
MOSTA grafikas/DU etatai 2018

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 Eur. Tyrėjų universitetuose augo 250 Eur, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 Eur prieš mokesčius.

Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse – šie atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc. Taip pat stipriai augo naujausių akademinės bendruomenės narių atlyginimai: tiek jaunesniųjų mokslo darbuotojų, tiek asistentų atlyginimai didėjo vidutiniškai trečdaliu.

MOSTA grafikas/Palyginimas su 2017 metais
MOSTA grafikas/Palyginimas su 2017 metais

K.Masevičiūtės teigimu, 2017 m. mokslo daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičius buvo trečdaliu mažesnis nei 2013 m. „Viena vertus, tai yra prastėjančios demografinės situacijos pasekmė. Natūralu, kad mažėjant studentų skaičiui, norinčių siekti mokslo daktaro karjeros skaičius taip pat traukiasi. Kita vertus, būtų nesunku patikėti, kad darbo sąlygos mokslo ir studijų institucijose taip pat turėjo įtakos mokslininko karjeros patrauklumui“.

Pasak analitikės, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų ir toliau likti dėmesio centre. „Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai-du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių studentai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, – sako K.Masevičiūtė.

Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui. „Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna kone dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, – teigia K.Masevičiūtė. MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 Eur, antrų-ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. Eur.

MOSTA kasmet atliekamame mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio tyrime naudojami 2018 m. spalio mėn. Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) ir „Sodra“ duomenys. Tyrėjo pareigybės apima vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigybes, mokslininko stažuotojo, tyrėjo pareigybes. Visos kitos pedagoginės pareigybės priskiriamos dėstytojams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius