Tokie pokyčiai kelia klausimų ir būsimiems studentams: rinkdamiesi ateities specialybes dalis absolventų ima dvejoti, kaip DI plėtra pakeis informatikos ir IT specialistų darbo pobūdį ir kokio specialisto ateityje iš tiesų reikės. Ar informatikos ir IT studijos ateityje vis dar išliks toks pat perspektyvus pasirinkimas?
Keičiasi ne poreikis, o IT specialisto kompetencijos
Ekspertai neabejoja – informatikos specialybių poreikis niekur nedingsta, tačiau keičiasi pats IT specialisto vaidmuo. Jei anksčiau didžiausias dėmesys dažnai tekdavo techniniam programavimui, šiandien vis svarbesni tampa gebėjimai analizuoti, suprasti sudėtingas sistemas, dirbti su duomenimis ir kritiškai vertinti dirbtinio intelekto sprendimus. Anksčiau pradedantieji specialistai atlikdavo paprastas užduotis, o šiandien jų darbas įmonėje gali prasidėti nuo DI agentų priežiūros ir valdymo, todėl startui darbo rinkoje reikia vis daugiau žinių ir kompetencijų.
„Technologijos vis sparčiau veržiasi į kiekvieną gyvenimo sritį – jos gudrėja, sudėtingėja, persipina tarpusavyje. O kas bus atsakingas už jų kūrimą, tobulinimą, saugumą ir patikimumą? Būtent programuotojai ir IT specialistai. Tad tikėtina, kad jų reikės ne mažiau, o galbūt net daugiau – tik kitokių: ne kodo rašytojų, o tikrų technologijų kūrėjų“, – sako Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Vaizdų ir signalų analizės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja, Informacinių sistemų inžinerijos Studijų programų komiteto pirmininkė dr. Jolita Bernatavičienė.
Pasak jos, DI efektyviausias tuomet, kai juo naudojasi žmogus, gebantis suprasti ne tik galutinį rezultatą, bet ir visą procesą už jo. Todėl technologijų sektoriuje informatiko vaidmuo keičiasi iš vykdytojo į sprendėją.
„Anksčiau modelis buvo aiškus: programuotojas atsakingas už veikiantį kodą, sistemų architektas – už reikalavimus, testuotojas už kokybę. Šiandien geras informatikas – tai žmogus, kuris moka užduoti teisingus klausimus, ne tik rasti techninius atsakymus. Jis supranta organizacijos kontekstą, geba bendrauti su ne techniniais kolegomis ir prisiima atsakomybę už galutinį sprendimą, o ne tik už savo kodo eilutę“, – teigia dr. J. Bernatavičienė.
Ekspertės teigimu, šiandien keičiasi ne tik IT specialisto apibrėžimas, bet ir supratimas apie programuotojo darbą. O DI tampa savotišku lakmusu, parodančiu šio darbo sudėtingumą ir plataus profilio kompetencijų poreikį.
„Kai automatizuojamas rutininis kodo generavimas, specialistas gali daugiau laiko skirti sistemos architektūrai, nestandartinių problemų sprendimui, vartotojo patirties kūrimui – užduotims, kurioms anksčiau tiesiog nelikdavo laiko. Tai ne darbo vietų naikinimas – tai darbo turinio kokybinis pokytis. Be to, istorija patvirtina – kiekviena didelė technologinė transformacija nuo pramonės revoliucijos iki interneto atsiradimo ilgainiui kūrė daugiau darbo vietų nei naikino“, – įsitikinusi dr. J. Bernatavičienė.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkės teigimu, dėl šių priežasčių vis svarbesnės tampa trys kompetencijos: gebėjimas mokytis greičiau nei keičiasi technologijos, kritinis mąstymas vertinant DI sprendimus ir sisteminis požiūris – matyti ne tik detalę, bet ir visumą.
Baimę dėl ateities kursto mitai
Vis dėlto diskusijas apie dirbtinio intelekto poveikį informatikos sričiai vis dar lydi gana siauras suvokimas, kuo šiandien apskritai užsiima IT specialistai.
„Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad informatiko darbas nuobodus: sėdi vienas, žiūri į ekraną, kartoja tas pačias operacijas. Tačiau pakanka įsivaizduoti vieną situaciją: hakeris įsilaužė į tinklą – sprendimas turi būti žaibiškas, tikslus ir efektyvus. Kur čia nuobodulys? Tai viena kūrybiškiausių ir atsakingiausių darbo sričių – kiekviena problema unikali, o technologijos keičiasi taip greitai, kad nuobodulys tiesiog neturi kada atsirasti“, – mintimis dalijasi dr. J. Bernatavičienė.
Pasak jos, mitų apie informatikus ir informatikos studijas vis dar netrūksta. Vis dar gajus įsitikinimas, kad informatikais gali tapti tik tie, kurie nuo vaikystės domisi programavimu, kad informatiko darbas apsiriboja kompiuterių taisymu ar kad studijose galima išvengti matematikos.
Pastaruoju metu atsirado ir dar viena teorija – esą informatikos studijos tampa nebereikalingos, nes viską atliks dirbtinis intelektas.
„DI – galingas įrankis informatiko rankose, tačiau pirmiausia reikia tapti informatiku. Mokėti naudotis įrankiu dar nereiškia suprasti, kaip jis veikia ar gebėti jį atsakingai taikyti. Tai panašu į skirtumą tarp žmogaus, kuris moka vairuoti automobilį, ir inžinieriaus, kuris supranta, kaip tas automobilis suprojektuotas, kodėl jis veikia, kur gali sugesti ir kaip užtikrinti jo saugumą. Automatizuotais sprendimais naudosis daugelis, bet tikri specialistai bus tie, kurie supras jų veikimo principus, ribas ir atsakomybę“, – įsitikinusi VU mokslininkė dr. J. Bernatavičienė.
Technologijų rinkai reikės vis platesnių kompetencijų
Technologijų pasauliui sparčiai keičiantis, plečiasi ir pačios informatikos kryptys. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais sparčiausiai augs dirbtinio intelekto taikymo, duomenų analitikos, kibernetinio saugumo, duomenų inžinerijos, intelektualių sistemų kūrimo bei procesų automatizavimo sritys. Vis didesnę reikšmę įgauna ir DI etikos bei technologijų valdymo klausimai. Didelis potencialas matomas sveikatos technologijų bei švietimo skaitmeninimo srityse.
„IT jau įžengė į beveik visas sritis – mediciną, švietimą, logistiką, žemės ūkį, teisę, kultūrą, viešąjį administravimą ir daugelį kitų. Todėl vis svarbesni tampa hibridiniai specialistų profiliai, kai technologinis išmanymas derinamas su konkrečios srities žiniomis. Darbo rinkai reikės ne siaurų technologijų naudotojų, o specialistų, kurie geba suprasti problemą, dirbti su duomenimis, atsakingai taikyti DI, užtikrinti saugumą ir kurti patikimas informacines sistemas“, – tikina dr. J. Bernatavičienė.
Pasak jos, perspektyviausios bus tos kryptys, kurios ugdo ne tik techninius įgūdžius, bet ir sisteminį mąstymą, kritinį vertinimą bei atsakomybę už kuriamus skaitmeninius sprendimus. Pašnekovė įsitikinusi, kad technologijų rinkai vis labiau reikia žmonių, kurie supranta, kaip sistemos veikia iš esmės – nuo duomenų ir tinklų iki procesų architektūros ar kibernetinio saugumo.
IT pasauliui reikia ne tik programuotojų
VU Matematikos ir informatikos fakultete siūlomos informatikos studijų kryptys šiandien apima labai skirtingas technologijų sritis – nuo Informatikos, Programų sistemų ar Informacinių technologijų iki Informacinių sistemų inžinerijos bei Bioinformatikos. Pasak specialistų, toks krypčių spektras leidžia studentams gilintis ne tik į programavimą, bet ir į duomenų analitiką, dirbtinį intelektą, sistemų kūrimą, kibernetinį saugumą ar technologijų taikymą kitose srityse.
Technologijoms keičiantis vis svarbiau tampa ne konkretus įrankis, o gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios technologijų aplinkos. Informatikos studijoms svarbiausia ne išankstinis tobulo programuotojo pasirengimas, o smalsumas, gebėjimas mokytis ir noras suprasti, kaip veikia technologijos.
„Geras informatikas šiandien – tai žmogus, kuris moka užduoti teisingus klausimus, ne tik rasti techninius atsakymus“, – sako dr. J. Bernatavičienė.
Apie VU Matematikos ir informatikos fakulteto siūlomas bakalauro ir magistro studijų programas galite plačiau skaityti mif.vu.lt polapyje „Stojantiesiems“.