Sekite 15min Google
Būtent šio tikslo siekia Lietuvos mokslo taryba (LMT), įgyvendindama projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“ (EDU), skirtą stiprinti Lietuvos edukologijos mokslą ir jo ryšį su švietimo praktika.
Įgyvendinant projektą organizuojamame EDU forume „Edukologijos tyrimai globaliai“ Lietuvos ir užsienio ekspertai ieškos atsakymų, kaip mokslinių tyrimų įžvalgas paversti realiais pokyčiais švietime.
Moksliniai tyrimai – ne tik akademinei bendruomenei
LMT laikinasis pirmininkas prof. Juozas Augutis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos švietimo sistema susiduria su ne vienu iššūkiu – nuo mokinių pasiekimų problemų iki mokytojų trūkumo ir mažėjančio šios profesijos patrauklumo. Pasak jo, dar 2022 m. Nacionalinė švietimo agentūra atkreipė dėmesį į Lietuvos švietimo aktualijoms skirtų edukologijos tyrimų trūkumą ir nepakankamą šalies mokslininkų įsitraukimą į tarptautinį bendradarbiavimą.
Siekiant spręsti šiuos iššūkius įgyvendinamas EDU projektas, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos edukologijos mokslą, gerinti tyrimų kokybę, plėtoti tarptautinius ryšius ir į mokslinę veiklą aktyviau įtraukti švietimo praktikus.
„Projekto sėkmę lems ne vien sukurtų rezultatų skaičius, bet ir jų panaudojimas: ar naujos žinios praturtins studijas, pasieks švietimo bendruomenę ir padės priimti labiau pagrįstus sprendimus“, – pabrėžia prof. J. Augutis.
Anot jo, moksliniai tyrimai leidžia ne tik nustatyti švietimo problemas, bet ir įvertinti, kokie sprendimai iš tiesų veiksmingi. Vis dėlto kelias nuo mokslinės išvados iki realaus pokyčio klasėje nėra paprastas: tyrimai gali trukti kelerius metus, o sprendimus švietimo sistemoje neretai tenka priimti gerokai greičiau.
DI amžiuje svarbiausi išlieka žmogaus gebėjimai
Vienas ryškiausių šiandienos švietimo iššūkių – DI. Apie jo poveikį mokymuisi artėjančiame EDU forume kalbės Oklando technologijos universiteto Naujojoje Zelandijoje mokslininkė dr. Mahsa McCauley.
„Mūsų vaikams neužtenka vien turėti prieigą prie DI. Jiems reikia gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus – mokėti kritiškai vertinti DI, suprasti jo ribotumus ir nuspręsti, kada juo naudotis, o kada – ne“, – teigia mokslininkė.
Pasak jos, ateities švietime ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas smalsumui, kūrybiškumui, atsparumui pokyčiams ir kritiniam mąstymui. Vis svarbiau ne tiesiog gauti DI sugeneruotą atsakymą, bet gebėti jį kritiškai įvertinti.
Mokslininkė pastebi, kad DI vystosi greičiau, nei spėja keistis ugdymo programos, švietimo politika ir mokytojų rengimas. Todėl pedagogams reikia ne skambių technologinių pažadų, o patikimų mokslinių įrodymų, leidžiančių atsakingai pasirinkti naujus mokymo būdus.
Tai, kas veikia Oklande, nebūtinai veiks Vilniuje
Ši mintis atskleidžia ir platesnę tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę. Dr. M. McCauley įsitikinusi, kad mažesnės valstybės, tokios kaip Lietuva ir Naujoji Zelandija, gali daug išmokti viena iš kitos, tačiau užsienio patirties nereikėtų perimti aklai.
„Tai, kas veikia Oklande, nebūtinai veiks Vilniuje. Tokių renginių kaip EDU forumas vertė yra ta, kad mokslininkai, pedagogai ir švietimo politikos formuotojai gali pritaikyti mokslinių tyrimų išvadas prie savo šalies kultūros, kalbos ir vertybių, o ne tiesiog perimti jas iš kitur“, – sako ji.
Panašios pozicijos laikosi ir prof. J. Augutis. Jo teigimu, švietimo sprendimų rezultatai priklauso nuo konkrečios šalies socialinių, ekonominių bei kitų aplinkybių. Todėl Lietuvai svarbu ne tik semtis tarptautinės patirties, bet ir plėtoti savus, šalies poreikius atliepiančius tyrimus.
„Forumas gali tapti atspirties tašku naujiems profesiniams ryšiams ir bendriems tyrimams, kurie tęstųsi ir po renginio“, – pažymi LMT laikinasis pirmininkas.
Tarptautiniame forume – dėmesys Lietuvos švietimo ateičiai
Lapkričio 11–12 dienomis LMT vyks Antrasis EDU forumas „Edukologijos tyrimai globaliai“, subursiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkus, švietimo politikos formuotojus, mokytojus, mokyklų vadovus ir kitus švietimo bendruomenės narius.
Dviejų dienų renginyje bus aptariamos DI taikymo švietime, inovatyvios didaktikos, STEAM ugdymo, mokytojų profesinio tobulėjimo, įtraukties, mokymosi analitikos ir kitos aktualios temos. Taip pat bus pristatyti pirminiai EDU projekto rezultatai ir tolesnės veiklos kryptys.
Forumo siekis – kad mokslininkų įžvalgos neliktų vien akademinėse diskusijose, o ilgainiui padėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus Lietuvos švietimo sistemoje.
EDU forumas yra komunikacinis projekto renginys. Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ Nr. 10-044-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
