„Ugdymas turi būti organizuojamas kaip vieninga sistema, kiek įmanoma neskaidant ugdymo sričių į atskiras, nesusietas dalis – mokomuosius dalykus. Ugdymo įstaigoje vaikas turi mokytis ne atskirų dalykų, o per temas, aktualias jam, ugdyti gebėjimus, reikalingus ateityje, - pasakoja „Šiaurės licėjaus“ mokyklos vadovė Jovita Starkutė. - Juk gyvenimas nesuskaidytas į dalykus, tai kodėl mes mokome vaikus atskirų, dažnai su šiandienine vaiko aplinka nesusietų faktų, dalykų?“
Jos teigimu, integruoto turinio esmė – kiekviena tema ar problema aktualizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ir praktiniu pritaikymu. Be abejo, integruoto ugdymosi modelis pats savaime verčia keisti ir tradicinį pamokų-dalykų sekos tvarkaraštį bei mokymosi turinį.
Integruota diena mokykloje
„Šiaurės licėjaus” vadovė pasakojo, kaip integruotas ugdymo modelis pritaikomas šioje mokykloje:
- Visą dienos veiklą sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis: formalią, neformalią (popamokinę) veiklą ir informalią. Mokiniai mokykloje praleidžia visą dieną, todėl sujungiant minėtas tris veiklas, turime puikią galimybę organizuoti integruotą mokymąsi.
Mūsų mokykloje išnyksta mokomųjų dalykų ribos. Aktyvus mokymosi laikas suskirstomas atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio poreikius. Juk kiekvienas vaikas skirtingas, todėl ir ugdymosi planas bus sudaromas kiekvienam vaikui individualiai.
Vaikai, dirbdami grupelėse, porose, individualiai tyrinės realią aplinką , atliks bandymus, stebės gamtą, darys išvadas, kurs, skaitys, rašys, spalvins, diskutuos, sportuos, ir, žinoma, žais, džiaugsis.
Veiklos tikrai įvairiapusės, vaikai, naudodamiesi naujausiomis mokymosi priemonėmis ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis kasdien gilinsis į temą, lygins, mokysis apibendrinti informaciją.
integruoto turinio esmė – kiekviena tema ar problema aktualizuojama siejant ją su vaiko poreikiu ir praktiniu pritaikymu.
Pavyzdžiui, suplanuota atlikti vietovės, kur yra mokykla, tyrimą. Taigi pirmąją dienos dalį mokiniai atliks tyrimo veiklas pagal tam tikrus žingsnius realioje vietovėje, ieškos informacijos įvairiuose šaltiniuose, aptars, kaip sekėsi, ką naujo sužinojo įvairių mokomųjų dalykų požiūriu.
Antrąją dienos dalį mokiniai veiklas pasirinks pagal savo interesų sritis ir pomėgius: žais judriuosius žaidimus, išnaudodami tos vietovės privalumus, pieš įsimintus vietovės vaizdus arba fantazuos, kaip ji galėtų po kažkiek laiko pasikeisti (kaip žmogus galėtų ją pakeisti), lipdys tos vietovės reljefą ir pan. Kadangi siekiama gilaus mokymosi ir išmokimo, toks tyrimas bus atliekamas ne vieną dieną, iš anksto tikslingai suplanuojant veiklas ir jų rezultatų vertinimą.
Integracijos patirtis Lietuvoje
„Pradinukų suvokimas ir mąstymas susideda iš įvairių nesuskaidytų elementų, todėl teminė integracija ir integracinis ryšys mokant šio amžiaus vaikus yra ypač aktualus“, - pasakoja pradinių klasių mokytojos ekspertės Asta Sakalienė ir Jolanta Andriuškevičienė.
Pasak mokytojų, teminės integracijos privalumas – temos plėtojimas per įvairias pamokas vis kitu aspektu. Mokytojos pastebėjo, kad teminė integracija, užduočių įvairovė (pagal ugdytinių mokymosi stilių ir poreikius), ne tik mokomosios medžiagos platumas, bet ir gylis stiprina mokinių motyvaciją, skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, palengvina informacijos įsiminimą, ugdo kritinį mąstymą.
Mokiniai, išsamiau nagrinėdami tą pačią temą per kitų dalykų pamokas, pažvelgia į ją naujai, o mokytojas turi puikią galimybę stebėti rezultatus ir laiku koreguoti mokymą(si).
Integruotas mokymas išlaisvina mokinių bei mokytojo kūrybiškumą
Sistemingas grįžtamasis ryšys padeda sėkmingai ugdyti vaikų mąstymo galias. Vaikai ne tik geriau išmoksta nagrinėjamą temą, bet ima domėtis ir kitomis, nori sužinoti daugiau. Tokiu būdu stiprėja ne tik mokinių, bet ir mokytojo motyvacija.
Integruotas mokymas išlaisvina mokinių bei mokytojo kūrybiškumą. Šiuolaikinis mokymas sunkiai įsivaizduojamas be sąsajų su realiu gyvenimu. Mokomasi to, kas mokiniui yra svarbu, įdomu, prasminga.
Kiekvieno mokytojo tikslas – mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą, susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu. Tinkamos priemonės labai palengvina pasirengimą pamokoms ir taupo pasirengimo laiką - sako mokytojos.
Pagalba integruotam ugdymui – tinkamos priemonės
„Šiaurės licėjaus“ vadovė J. Starkutė pasakojo, kad dirbant integruotai, labai svarbu tinkamos mokymosi priemonės:
- Mūsų veiklos organizavimo motto: “Į žinias (plačiąja prasme) su šiuolaikinėmis priemonėmis šiuolaikiniais būdais, tinkamais Z kartos vaikams”.
Tai yra pagrindinis dalykas, kuo remiamės planuodami turinį, diskutuodami, kokias priemones pasirinkti. Išanalizavę kelių šalių patirtį, lankęsi Suomijos mokyklose ir domėjęsi, kokias priemones naudoja kitų šalių kolegos,, nusprendėme, jog mums siekti išsikeltų tikslų, puikiai padės serijos “Šok” priemonės.
Kodėl šios? Visų pirma, tai integruotų vadovėlių serija. Ji parengta pagal mokytojų, mokinių, jų tėvų ir globėjų apklausas bei tyrimus. Šios serijos priemonių turinys ne tik integruotas, bet ir priartintas prie gyvenimo, mokinio aplinkos.
Tarkime, per pasaulio pažinimo pamoką aiškinamasi, kas nudažo medžių lapus, o per matematikos - „einama“ į parką ir mokomasi atimties, skaičiuojant krintančius lapus.
per pasaulio pažinimo pamoką aiškinamasi, kas nudažo medžių lapus, o per matematikos - „einama“ į parką ir mokomasi atimties, skaičiuojant krintančius lapus
Tuomet lietuvių kalbos pamokoje vaikai kuria dialogus tema - „Paskutinis lapas“. Vaikams sudaromos sąlygos ne tik sužinoti ir suprasti, bet ir įsigilinti į kiekvieną temą, atrasti atsakymus į daugybę klausimų: kas? ir kodėl?, pačiam išbandyti, praktiškai, kūrybiškai veikti,- pavyzdį pateikė pradinių klasių mokytoja ekspertė Jolanta Žvirblienė.
Labai svarbu ir tai, kad ši serija apima visą sistemą: nuo pagalbos mokytojui planuojant turinį iki į(si)vertinimo, nuo priemonių mokytojui iki priemonių vaikui, nuo popierinio formato iki skaitmeninių produktų, nuo rengimosi pamokoms „popieriuje“ iki skaitmeninės darbo aplinkos „e.šviesa“, kurioje pateikiami skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninis turinys.
Žinoma, neapsiribosime tik šių priemonių naudojimu. Be abejonės, veiklose naudosimės ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Mūsų mokykla aprūpinta naujausiomis technologijomis: klasėje bus interaktyvi lenta, planšetės, kompiuteriai.
Kaip naudotis įranga siekiant išsikeltų tikslų, mokytojai mokosi ir bus dar ateityje mokomi ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje. Tad mokytojų kvalifikacijai teikiame ypatingą dėmesį. Pirmasis mokytojas – tas žmogus, kuris veda mūsų mažuosius pažinimo keliu!
Nuo jo kompetencijos, noro, motyvacijos priklauso labai daug. Manome, kad kiekvienas atradimas vaiką džiugina, skatina domėtis, gilintis, ieškoti, dalintis savo atradimais su kitais, mokytis savarankiškai... Gal atėjo laikas leisti vaikui naudotis jo prigimtiniu smalsumu ir gilintis į jam įdomią sritį tiek, kiek jis nori pats?
Parengta kartu su projekto partneriu
