Kaip teigė GTI direktorius prof. Algimantas Fedaravičius, tai ankstesnių jau pristatytų darbų tąsa. 2009 m. liepą KTU GTI specialistai sėkmingai išbandė eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą „KTU GTI-1“. Ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos patobulintos patikimumo požiūriu. Be to, sukurta žymiai galingesnė raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 km.
Raketinių sistemų „KTU GTI – 95“ ir „KTU GTI – 160“ paskirtis yra karinė (sistema „Žemė–žemė“). Be to, raketas gali naudoti ir meteorologinės tarnybos (jų zondams iškelti į didelį aukštį), raketų varikliai gali būti panaudoti kosminėje technikoje.
Pasiūlyta originali kietojo raketinio kuro receptūra, nenusileidžianti užsienio panašios paskirties kūriniams, ir to raketinio kuro gamybos technologija. Suformuoti kietojo raketinio kuro blokai, užtikrinantys reikiamas traukos charakteristikas, sukurti dviejų tipų varikliai, ištirtos jų slėgio, temperatūros ir traukos charakteristikos. Visa tai realizuota raketiniame komplekse (variklis, skraidmuo, paleidimo įtaisas). Tai sėkmingai išbandyta praktikoje.
„Nacionalinė Lietuvos kosmoso asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos kosminių tyrimų agentūra, – teigė GTI direktorius. – Taigi galima būtų sukurti raketą-nešėją nano ir piko palydovams (vadinamiesiems mažiesiems palydovams) išvesti bent jau į žemutinę orbitą, taip pat orbitos koregavimui, o jeigu sieksime palydovo grąžinimo į žemę, tai svarbu sukurti ir stabdymo variklį bei kita“.
Anot profesoriaus, galime didžiuotis, kad Lietuvoje atsirado grupė specialistų, kurie gali kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti tokią techniką, o Kauno technologijos universitete, kaip mokslo žinių kūrimo ir skleidimo institucijoje, kurioje yra tiriamos įvairios transporto sistemos, pradedant automobiliais, geležinkeliais ir aviacija, įsisavinta nauja, šiandien turbūt efektyviausia transporto rūšis – raketiniai varikliai.
