Kokiomis vertybėmis remdamiesi organizuojame švietimo darbą? Ko nebeišpildo valstybinis švietimo sektorius, kad vis atsiranda naujų privačių iniciatyvų, siekiančių ugdymą organizuoti kitaip?
Pastaruoju metu netyla diskusijos apie kokybiško švietimo prieinamumą visiems vaikams, tačiau dažnai lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaujamės ieškodami tinkamiausios mokyklos.
Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Europos Komisijos siūlymu, priėmė ir pateikė Rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų. Šiame dokumente įvardijami kriterijai šiandien vis dažniau tampa atspirties tašku vertinant ugdymo kokybę ir kryptį. Joje nustatyti aštuoni pagrindiniai gebėjimai, reikalingi asmeniniam pasitenkinimui, sveikam ir tvariam gyvenimo būdui, įsidarbinamumui, aktyviam pilietiškumui ir socialinei įtraukčiai:
- raštingumas,
- daugiakalbystė,
- matematiniai, gamtos mokslų ir inžinerijos įgūdžiai,
- skaitmeniniai ir technologijomis pagrįsti gebėjimai,
- tarpasmeniniai įgūdžiai ir mokymosi mokytis gebėjimai,
- aktyvus pilietiškumas,
- verslumas,
- kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
Šios rekomendacijos leidžia ne tik įvertinti, kiek mūsų švietimo sistema ir atskiros mokyklos jau dirba arba yra pasirengusios jomis vadovautis, bet ir kelia klausimą, kokie ugdymo modeliai šiandien realiai padeda šias kompetencijas ugdyti.
Montessori mokymo būdas – alternatyva ar pavyzdys?
Vis dar susiduriama su išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais apie Montessori mokymo būdą. Pasenusi informacija, tapusi nusistovėjusiomis klišėmis, trukdo įžvelgti realią šio ugdymo būdo naudą ir aktualumą šiandien.
Ilgą laiką buvo manoma, kad Montessori – tai tik priešmokyklinis ugdymas ir vaikų darželiai. Tačiau šiandien situacija keičiasi: Lietuvoje veikia ir kuriasi vis daugiau Montessori pradinių mokyklų. Viena jų – Montessori akademija, veikianti Vilniuje ir Kaune.
Pagrindinis stereotipas – kad Montessori ugdymo būdas yra alternatyvus, „nišinis“ ir netinkamas rimtam akademiniam mokymuisi. Tačiau žvelgiant į tai, kam jaunas žmogus turi būti pasirengęs šiandienos ir rytojaus pasaulyje, ryškėja neginčijami Montessori ugdymo privalumai. Kartais atrodo, kad Marija Montessori, kurdama savo sistemą, jau tuomet numatė tai, kas mums bus aktualu po šimto metų.
Todėl nenuostabu, kad išsamiai nagrinėjant Europos Sąjungos rekomendacijas matyti daug sąsajų su Montessori ugdymu. Tai, kas ES dokumentuose įvardijama kaip siekiamybė, Montessori praktikoje jau seniai yra kasdienybė. Pavyzdžiui:
- individualus mokymosi tempas – ES rekomendacijose įvardijamas kaip siekiamybė, Montessori ugdyme realiai įgyvendintas;
- vidinė motyvacija – ES minima kaip svarbi, Montessori sistemoje yra ugdymo branduolys;
- aplinka kaip mokytojas – ES skatina, Montessori ugdyme struktūruojama iki smulkiausių detalių.
Vis dėlto vien palyginimų nepakanka. Reikalingi metodiniai tyrimai ir įrodymai, patvirtinantys, kad Montessori ugdymas jau seniai nėra alternatyva, o pavyzdys daugelyje ugdymo sričių.
Lietuvos mokykla inicijuoja pokyčius Europoje
Siekiant paneigti nusistovėjusias klaidingas nuostatas ir parodyti, kad Montessori pradinis ugdymas atitinka Europos Sąjungos mokymosi visą gyvenimą kompetencijų standartus, buvo inicijuotas tarptautinis projektas.
Montessori akademijos ugdytojos Indrė Vitkuvienė ir Amanda Kirchner – vienintelės Lietuvoje, turinčios AMI pradinio ugdymo sertifikatą, suteikiantį teisę užtikrinti aukščiausios kokybės Montessori pradinį ugdymą pagal tarptautinius standartus – subūrė komandą ir įgyvendino dvejus metus trukusį Erasmus+ projektą „Pasaulio pilietis“ (angl. Citizen of the World).
Projektas kelia esminį klausimą: kokius vaikus ir kokiam pasauliui ugdome? Montessori ugdymas šiame kontekste atsiskleidžia kaip bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįstas modelis, formuojantis sąmoningą pasaulio pilietį.
Bendra Montessori akademijos ir partnerių metodinė grupė, kurią sudarė du Europos Montessori institutai bei pagal AMI standartus dirbančios mokyklos iš Čekijos ir Slovakijos, parengė daugiau nei 250 puslapių metodines gaires. Jose nuosekliai parodoma, kaip Montessori pradinis ugdymas atitinka ES pagrindinių kompetencijų reikalavimus ir gali tapti atspirties tašku Montessori mokykloms visoje Europoje, siekiančioms didesnio pripažinimo nacionalinėse švietimo sistemose. Gairės taip pat atskleidžia, kad Montessori ugdymas ne tik dera su šiuolaikiniais švietimo standartais, bet ir siūlo praktiškai išbandytą, bendradarbiavimu grįstą kompetencijų ugdymo modelį.
Baigiamąjį projekto etapą vainikavo tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Norvegijos Montessori asociacijos pirmininkė Nina Johansen, tarptautiniu mastu žinomos Montessori lektorės Carla Foster ir Kyla Morenz, taip pat AMI mokytojai iš įvairių Europos šalių. Visi konferencijos pranešimų įrašai yra viešai prieinami Montessori akademijos svetainėje.
Projekto metu taip pat buvo organizuojamos nemokamos nuotolinės paskaitos pedagogams apie ES kompetencijų ugdymą Montessori pradinėse klasėse. Montessori akademija kviečia Lietuvos ir užsienio pedagogus susipažinti su ugdymo praktika gyvai – mokyklose Kaune ir Vilniuje.
Montessori ugdymas šiandien vis dažniau atsiskleidžia ne kaip alternatyvus pasirinkimas, bet kaip praktiškai veikiantis atsakas į Europos Sąjungos keliamus švietimo tikslus. Erasmus+ projektas „Pasaulio pilietis“ parodė, kad Lietuvoje kuriamos metodikos gali tapti reikšmingu indėliu į europinį švietimo dialogą. Tai ženklas, kad kokybiškas, vertybėmis grįstas ugdymas gali būti ne tik importuojamas, bet ir kuriamas čia – Lietuvoje – formuojant ateities mokyklos standartus.
Projektas „Citizen of the World: Guidelines on Key Competencies Building in Montessori Elementary Classroom“ finansuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal Erasmus+ programą.
Daugiau informacijos projekto svetainėje: https://www.montessoriakademija.lt/projektai/citizen-of-the-world/
