Sekite 15min Google
Lietuva šiemet peržengė EBPO vidurkį ir pagal gamtos mokslų, matematikos bei skaitymo rezultatų vidurkį Europoje pakilo iš 20-os į 12-ą vietą, tačiau ne dėl geresnių savo rezultatų, o dėl to, kad kitų šalių rezultatai smuko labiau.
Kartu keitėsi ir kitų Europos šalių rezultatai. Estija išlieka stipriausia Europos švietimo sistema ir užima 1-ą vietą, Lenkija – 5-ą, Suomija – 6-ą, Lietuva – 12-ą, o Latvija – 26-ą. Lietuvos atotrūkis nuo Estijos per trejus metus beveik nepasikeitė, vis dar atsiliekame iki dviejų mokymosi metų visose srityse.
Pasaulio penketuke dominuoja Azijos švietimo sistemos. Pagal trijų sričių rezultatų vidurkį aukščiausius rezultatus pasiekė keturių Kinijos regionų – Pekino, Šanchajaus, Dziangsu ir Džedziango – mokiniai. Toliau rikiuojasi Singapūras, Taivanas, Makao ir Japonija. Estija pagal šį rodiklį pasaulyje užima 7-ą vietą.
Anot organizacijos „Švietimas #1“ vadovės Lauros Tilvytės, šalių rezultatų palyginimas parodo tik dalį Lietuvos švietimo vaizdo.
„Nors pagal bendrą rezultatų vidurkį Lietuva Europoje pakilo keliomis vietomis, tai dar nėra proveržis. Aukščiau atsidūrėme daugiausia todėl, kad kitų šalių rezultatai smuko labiau, o ne todėl, kad mūsų mokinių gebėjimai sustiprėjo“, – sako L.Tilvytė.
EBPO PISA rezultatai rodo, kad nuo 2022 m. bendri Lietuvos penkiolikmečių rezultatai suprastėjo. Labiausiai smuko skaitymo gebėjimai, jie nukrito 8 taškais, matematikos gebėjimai suprastėjo 5 taškais, o gamtos moksluose matyti 3 taškų nedidelis pagerėjimas.
„Didžiausią nerimą šiandien kelia skaitymas: daugiau nei kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis nepasiekia bazinio lygio. Tai nėra vien lietuvių kalbos problema. Jei mokiniui sunku suprasti tekstą, atsirinkti svarbiausią informaciją ar įvertinti tai, ką perskaitė, jam sunkiau mokytis ir matematikos, gamtos mokslų bei kitų dalykų. Todėl silpstantys skaitymo gebėjimai yra signalas visai švietimo sistemai“, – sako L.Tilvytė.
Rezultatai svyravo, bet proveržis taip ir neįvyko
Ilgesnio laikotarpio rezultatai taip pat nerodo aiškios pažangos. Nuo 2006 m. Lietuvos penkiolikmečių gebėjimų lygis iš esmės mažai keitėsi: atskirais metais rezultatai kilo ar smuko, tačiau nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių ilgalaikio proveržio nepasiekėme. Gamtos mokslų rezultatas šiandien iš esmės yra toks pats kaip prieš beveik du dešimtmečius – ir 2006 m., ir 2025 m. jis siekė 488 taškus. Skaitymo rezultatas sumažėjo nuo 470 iki 464 taškų, o matematikos – nuo 486 iki 470 taškų.
Per beveik du dešimtmečius neįvyko proveržio ir tarp silpniausių bei stipriausių mokinių. Per šį laikotarpį gamtos moksluose beveik nepasikeitė nei silpniausių, nei stipriausių mokinių dalis. Skaityme silpniausių mokinių padaugėjo, o stipriausių šiek tiek sumažėjo. Ryškiausias neigiamas pokytis matomas matematikoje: bazinio lygio nepasiekiančių mokinių dalis išaugo nuo 23 iki 28,7 proc., o aukščiausius pasiekimus pasiekiančių sumažėjo nuo 9,1 iki 6 proc.
Pasak L.Tilvytės, ilgalaikis vaizdas rodo, kad proveržio pasiekti nepavyko.
„Tai, kad per tiek metų mokinių rezultatai beveik nepasikeitė, rodo, kad iki šiol nepadarėme pakankamai, kad pažanga būtų ilgalaikė. Nors nuo 2022 m. gamtos mokslų rezultatai šiek tiek gerėjo, ilgesnėje perspektyvoje proveržio nematome – per beveik 20 metų skaitymo ir matematikos gebėjimai susilpnėjo“, – sako L.Tilvytė.
Per beveik 20 metų sumažėjo šeimos aplinkos įtaka mokinių rezultatams
Viena svarbiausių gerų žinių naujausiame PISA tyrime – sumažėjęs atotrūkis tarp palankesnėje ir mažiau palankioje aplinkoje augančių Lietuvos mokinių. 2022 m. jų gamtos mokslų gebėjimus skyrė daugiau kaip ketveri mokymosi metai, o 2025 m. – maždaug treji metai. Taigi vos per trejus metus atotrūkis sumažėjo daugiau kaip vienais mokymosi metais. Lietuvoje jis dabar mažesnis nei EBPO šalyse vidutiniškai, kur siekia daugiau kaip ketverius mokymosi metus, ir mažesnis nei Estijoje, kur siekia apie trejus su puse metų.
Tai nėra vien pastarųjų trejų metų pokytis. Ilgesnė PISA duomenų perspektyva rodo tą pačią kryptį: 2015–2025 m. mažiau palankioje aplinkoje augančių Lietuvos vaikų gamtos mokslų rezultatai gerėjo, o palankesnėje aplinkoje augančių iš esmės nekito.
Kartu šie duomenys rodo platesnį dviejų dešimtmečių pokytį – šeimos aplinka Lietuvos mokinių rezultatams daro vis mažesnę įtaką. 2006 m. mokinio ekonominė, socialinė ir kultūrinė aplinka paaiškino apie 15 proc. gamtos mokslų rezultatų skirtumų, o 2025 m. – apie 8 proc. Paprastai tariant, šeimos aplinkybės vis dar svarbios, tačiau šiandien jos gerokai mažiau lemia, kaip vaikui seksis mokytis.
„Per beveik 20 metų šeimos aplinkos įtaka Lietuvos mokinių rezultatams sumažėjo beveik perpus. Tai svarbi pažanga, tačiau mūsų tikslas turi būti ne tik mažinti atotrūkį, bet ir kelti visų mokinių rezultatus“, – sako L.Tilvytė.
Mokinių rezultatai prastėja daugelyje pasaulio šalių
Lietuvos situacija nėra išskirtinė. PISA 2025 duomenimis, EBPO šalių skaitymo ir matematikos rezultatai nukrito iki žemiausio lygio nuo tyrimo pradžios 2000 m. Jau kas penktas penkiolikmetis EBPO šalyse nepasiekia bazinio lygio visose trijose pagrindinėse srityse.
EBPO nuosmukį sieja ne su viena priežastimi – tarp jų minimas silpnėjantis mokinių dėmesys ir įsitraukimas, retesnis skaitymas savo malonumui, fragmentiškas informacijos vartojimas ir mažėjanti šeimos parama mokymuisi. Tyrimas taip pat rodo, kad nuo 2022 m. šeimos palaikymas mažėjo.
Vaikų rezultatus lemia ne vien tai, kas vyksta klasėje. Prie geresnių rezultatų prisideda ir tėvų domėjimasis vaiko mokymusi – kartais užtenka paprasto klausimo: „Kaip tau šiandien sekėsi mokykloje?“ EBPO duomenimis, mokiniai, kurių tėvai bent kartą per savaitę pasidomi, ką jie veikė mokykloje, gamtos moksluose surenka vidutiniškai 26 taškais daugiau – tai prilygsta maždaug 1,3 mokslo metų skirtumui“, – sako L.Tilvytė.
