Koks yra matematikos mokslo pritaikymas šiuolaikiniame pasaulyje bei kaip susikoncentruoti laikant egzaminą, pasakoja Kauno „Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja–ekspertė Ilona Knyzelienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto mokslo darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta.
Matematikos egzaminas – ne tik „tiksliukams“
Pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – kalbos apie matematikos pritaikymą gyvenime tiesiogiai atsispindi ir egzaminuose – juose kiekvienais metais vis labiau atsižvelgiama į praktinio turinio poreikį, – pasakoja I.Knyzelienė.
I.Knyzelienės teigimu, tai, kad matematikos egzaminas tapo privalomas norintiems siekti nemokamo aukštojo mokslo – puiki naujiena, nes matematika yra tas dalykas, kurio mokomasi nuo pat pirmos klasės, tad pasitikrinti gebėjimus naudinga daugeliui moksleivių.
„Egzaminas yra privalomas, norintiems studijuoti nemokamai, tačiau jei jis taptų privalomas visiems moksleiviams be išimties, reikėtų svarstyti apie mokyklinio egzamino atsiradimą. Taip būtų sąžiningiausia, nes kiekvienas moksleivis galėtų rinktis geriausiai jo kompetencijas atitinkančią egzamino formą. Be to, pastaruoju metu pastebiu įdomią tendenciją – kalbos apie matematikos pritaikymą gyvenime tiesiogiai atsispindi ir egzaminuose – juose kiekvienais metais vis labiau atsižvelgiama į praktinio turinio poreikį“, – pasakoja I.Knyzelienė.
Jai antrina ir D.Dzindzalieta, kurio teigimu, privalomas matematikos egzaminas – išsivysčiusių pasaulio valstybių požymis. Tiesa, pasak pašnekovo, šalia privalomo egzamino būtinybės, turi būti keliamas ir matematikos ugdymo turinio bei mokymo kokybės klausimas.
„Viena iš pagrindinių Lietuvos mokyklinės matematikos problemų yra ta, kad joje beveik neliko esminės matematikos dalies – įrodymų. Šiandien užtenka mokėti atlikti kelis mechaninius veiksmus ir naudotis skaičiavimo mašinėle. Labai gaila, jog nyksta rimtesni geometrijos uždaviniai, kuriuos spręsdami mokiniai turi įjungti fantaziją bei erdvinį mąstymą. Matematika yra visur, o tie moksleiviai, kurie geba spręsti matematikos uždavinius, įrodinėti – dažniausiai puikiai išmano ir kitus dalykus“, – sako D.Dzindzalieta.
„Šviesos“ vadovė Daiva Bartninkienė sako, kad šiuolaikiniai moksleiviai – imli ir smalsi jaunoji karta, galinti rinktis iš gausybės mokymosi šaltinių, tad pasirengimas egzaminui jiems tampa lengvesnis.
„Artėjant egzaminui, ypač iki jo likus vienai dienai ar vos kelioms valandoms, proporcingai auga nerimas ir jaudulys. Mokiniai turi įsiminti daug informacijos bei rasti būdą suvaldyti neigiamas emocijas. Geriausiai tam padeda nuoseklus mokymasis, susikaupimas ir svarbiausia – kokybiškas poilsis. Šiandien mokiniai gali naudotis plačiu mokomųjų priemonių pasirinkimu, pasikartoti užduotis internete, taip pat jie gali praplėsti klasėje įgytas žinias ir rengtis egzaminui savarankiškai“, – sako D.Bartninkienė.
Svarbiausia – motyvacija ir emocijų valdymas
Mokytojos I.Knyzelienė teigimu, privalomam matematikos egzaminui šiuolaikiniai moksleiviai ruošiasi atsakingiau. Anot pedagogės, tai pasireiškia nuoseklesniu požiūriu į mokymąsi ir noru sekti visas naujienas, susijusias su egzamino turiniu bei vykdymo tvarka.
D.Dzindzalieta pastebi priešingą tendenciją. Jo teigimu, matematikos egzaminui tapus privalomu, atsirado nemažai mokinių, kuriuos galima vadinti avantiūristais arba laimės ieškotojais.
„Kol egzaminas nebuvo privalomas, jį laikyti rinkdavosi tie, kurie jam ruošdavosi atsakingai ir tvirtai, žinojo savo apsisprendimo motyvus. Dabar kai kurie moksleiviai sugalvoja laikyti matematikos egzaminą likus mėnesiui iki nurodyto termino, nors pastaraisiais metais šiam dalykui neskyrė jokio dėmesio“, – sako D.Dzindzalieta, kuris įsitikinęs, kad tai lemia ir prastesnius bendrus rezultatus.
Matematikas pasakoja, kad pirmąsias dešimt egzamino minučių, beveik visus moksleivius užvaldo jaudulys, todėl geriausia šį laiką skirti egzamino užduočių peržiūrai ir suradimui tų užduočių, kurias mokinys tikrai pajėgs išspręsti.
„Pradžioje net ir patys stipriausi moksleiviai nesugeba išspręsti visų užduočių, nes juos kausto baimė ir jaudulys – užduotys atrodo nesuprantamos ir sudėtingos. Ši būsena yra visiškai normali pirmosiomis minutėmis, tačiau išsprendus kelis paprastus uždavinius ji praeina. Tuomet belieka ramiai ir susikaupus spręsti likusias užduotis bei jų atlikimą paskirstyti pagal likusį egzamino laiką“, – sako D.Dzindzalieta.
Nepastebimai taikoma kasdienybėje
Dažnai girdimus stereotipus apie matematiką kaip apie nepraktišką ir nepritaikomą mokslą I.Knyzelienė bando sugriauti pakeisdama mokinių požiūrį.
„Matematika – fundamentalus mokslas, tačiau tai nereiškia, kad ji yra svetimas pasauliui. Matematika yra loginio mąstymo instrumentas, kuris padeda spręsti pačias įvairiausias problemas. Šis instrumentas padeda strategiškai mąstyti, pasirinkti labiausiai pagrįstus sprendimus ir numatyti savo pasirinkimus – viso to gyvenime labiausiai ir prireikia“, – įsitikinusi pedagogė.
D. Dzindzalieta atskleidžia, kad visuomenėje vis dar manoma, kad matematika baigiasi ties skaičiavimais.
„Žmonės dažnai mini integralus ar išvestines kaip nereikalingus ir gyvenime nepritaikomus elementus. Žinoma, jie dažniausiai buityje nėra reikalingi, tačiau juos reikia suprasti kaip įrankius lavinti asmens loginiams gebėjimams. Žmonės su matematika kasdienybėje susiduria kasdien, tik dažnai nesupranta, kad tuo metu jau taiko matematinį mąstymą“, – sako D.Dzindzalieta.
