Naujienas apie pilietiškumo ir gynybos kurso organizavimą ministrė trečiadienį pristatė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.
Kursą, pasak jos, lankys 10-ies šalies mokyklų devintokai.
„Kursą parengėme kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Šaulių sąjunga, kursas šiuo metu bus išbandomas 10-yje mokyklų skirtinguose regionuose – po vieną apskrityje.
Šį kursą išbandys visi atrinktų mokyklų devintokai, mokyklos atrinktos pagal teritorijas, kuriose Lietuvos šaulių sąjunga turi geriausias galimybes įgyvendinti kursą, nes tai – grynai praktinis kursas“, – pasakojo ministrė.
Kurso metu mokiniai, anot J.Šiugždinienės, mokysis, kaip išgyventi lauko sąlygomis, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, mokysis naudotis pneumatiniu ginklu.
„Turinys apima elgesį ekstremalių situacijų metu, maisto ir vandens ruošimą lauko sąlygomis, higieną lauko sąlygomis, piliečių vaidmenį gynyboje.
Taip pat bus mokomasi dirbti su pneumatiniu ginklu, bus kitos aktualios temos. Kursą užbaigs 10 km žygis, kuriame bus praktiškai išbandomi įgyti įgūdžiai“, – pasakojo ministrė.
„Tai viso kurso trukmė yra trys dienos, bendra valandų trukmė – 21,5 val.“, – pridūrė ji.
Kai kursas bus išbandytas, jis, pasak ministrės, bus peržiūrimas ir tobulinamas. Planuojama, kad po to jis taps „neatsiejama bendrojo ugdymo programų dalimi“.
„Kursą veda Šaulių sąjungos instruktoriai ir kiti pasitelkti asmenys – gali būti atsargos kariai, jaunieji šauliai. Tai nėra mokytojai, kurie veda kursą“, – pažymėjo J.Šiugždinienė ir teigė, kad dėl to kurso vedimas nepareikalaus papildomų mokyklų išteklių.
„Planuojama, kad ateityje kursas bus iš trijų dalių: 5–6 klasėje, 7–8 ir 9–10 klasėse. Tarkime, jei nepavyko sudalyvauti devintoje klasėje, sudalyvausi dešimtoje. Kursas vyks tris kartus per visą mokymosi laikotarpį“, – teigė ministrė.
Svarstoma, kad nebaigusieji pilietiškumo ir gynybos kurso negalėtų baigti pagrindinio ugdymo bendrosios programos.
„Svarstome, kad tokio kurso baigimas būtų privaloma sąlyga baigti pagrindinį ugdymą, bet čia sprendimų dar nesame priėmę“, – tikino J.Šiugždinienė.
Mokiniai, anot jos, pilietiškumą ugdys ir kitų pamokų metu.
„Peržiūrime dabar bendrojo ugdymo programas. Pilietiškumas yra horizontali kompetencija, ji integruojama į visus kitus dalykus, ji tikrai nebus ugdoma vien per šituos pilietiškumo pagrindus ar šią programą.
Taip pat yra parengta gyvenimo įgūdžių programa, kur pilietiškumas yra tikrai didelė dalis, mes ją norėtumėm pradėti kitais metais ir tai būtų nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – dėstė ministrė.
Antradienį Seimo patvirtintoje Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje teigiama, kad mokinių pilietinis ugdymas mokyklose yra stiprintinas.
Pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai.
„Pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai, jam trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą“, – rašoma dokumente.
Teigiama, kad mokiniams taip pat trūksta švietimo civilinės saugos klausimais.
