Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, beveik visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, susibūrę šiam projektui, galėtų būti vadinami „gerosios žinios skleidėjais“. Jų pradėti darbai ir sukurti dokumentai – tik ilgo ateityje nusimatančio darbo gairės, kuriomis remiantis turi gimti teisingas, nusistovėjusias akademinės bendruomenės kultūros ir darbo normas keičiantis suvokimas apie siekiamus studijų rezultatus ir jų pasiekimui adekvatų studento (ir dėstytojo!) darbo laiką.
Projekto vadovas pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma tapo prielaida šiems pokyčiams. O jie, savo ruožtu, atnešė ne tik naują supratimą apie kreditus, jo skaičiavimo metodikas, sudarymo principus, tačiau ir suteikė galimybę bendrauti ir susikalbėti. Todėl bendradarbiavimą studijų kokybės gerinimo klausimais ir būtų galima laikyti didžiausiu projekto rezultatu.
Tikimasi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir akademinės bendruomenės atstovų bendru sutarimu priimta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės ir sekantys pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius naujos koncepcijos principus ir ja vadovaujantis, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, tikimasi, bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, padės pritraukti daugiau studentų iš užsienio.