Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai nagrinėjama, kokią reikšmę mokinių pasiekimams turi šeimos socialinis, ekonominis ir kultūrinis (SEK) kapitalas.
Ar tėvų statusas daro įtaką mokinių pasiekimams?
Viešajame diskurse pabrėžiama, kad mokymosi pasiekimus lemia ne tik mokykla, švietimo sistema ar paties vaiko pastangos, bet ir tėvų socialinės, ekonominės bei kultūrinės galimybės. Tai atskleidžia įvairūs šaltiniai, tarp kurių ir tarptautiniai tyrimai PISA (angl. Programme for International Student Assessment) ir TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study), rodantys, kad aukštesnį SEK kapitalą turinčių šeimų atžalos dažniausiai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų.
Penkiolikmečių skaitymo, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą bei gebėjimą taikyti žinias praktikoje vertinančio tyrimo PISA 2022-ųjų duomenimis, palankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje gyvenančių mokinių matematikos rezultatai gerokai lenkia bendraamžių, augančių mažiau palankiomis sąlygomis. Lietuvoje skirtumas tarp šių grupių siekė 92 taškus ir buvo artimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkiui.
Tyrimo ataskaitoje konstatuojama, kad 2012–2022 m. laikotarpiu matematinio raštingumo pasiekimų atotrūkis tarp palankioje ir nepalankioje SEK aplinkoje gyvenančių mokinių išliko stabilus tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai EBPO šalyse. Taip pat nurodoma, kad SEK statusas 2022 m. galėjo paaiškinti 17 proc. Lietuvos mokinių matematikos pasiekimų skirtumų, kai EBPO šalių vidurkis siekė 15 proc. Šie duomenys patvirtina, kad socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka yra svarbus mokinių matematikos pasiekimus lemiantis veiksnys.
Kelių ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimo TIMSS ciklų duomenų analizė taip pat parodė nuoseklią sąsają tarp namų socialinio ekonominio konteksto ir ketvirtokų pasiekimų matematikos bei gamtos mokslų srityse. Tyrimas atskleidė, kad kuo aukštesnis tėvų ar globėjų išsilavinimas, tuo geresni ir mokinių rezultatai. Nors šis ryšys tyrime įvardijamas kaip silpnas, jis buvo teigiamas visais nagrinėtais ciklais (2011, 2015 ir 2019 m.), o su kiekviena nauja mokinių karta jis stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad mamos išsilavinimo ryšys su mokinio pasiekimais buvo stipresnis nei tėčio tiek matematikos, tiek gamtos mokslų atveju.
Reikšmingos tendencijos išryškėjo ir analizuojant ketvirtokų mokymosi rezultatų ir jų tėvų ar globėjų pagrindinio darbo sąsają. Geresniais pasiekimais pasižymėjo mokiniai, kurių tėvai dirbo aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose – buvo vadovai, aukšto rango valdininkai, profesionalai ar specialistai, technikos specialistai arba specialisto padėjėjai. Prasčiausiai pasirodė mokiniai, kurių tėvai dirbo nekvalifikuotus darbus, buvo darbininkai arba niekada nedirbo apmokamo darbo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ne tik formalus išsilavinimas, bet ir tėvų profesinė padėtis bei darbo pobūdis yra susiję su palankesnėmis mokymosi sąlygomis ir geresniais vaikų akademiniais rezultatais.
Geresniais pasiekimais pasižymėjo mokiniai, kurių tėvai dirbo aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose.
Pažymėtina, kad SEK terpė apima daugiau faktorių nei moksleivio tėvų išsilavinimas ir karjera, reikšminga ir aplinka, kurioje jis auga bei mokosi. Kitaip tariant, šeimos SEK kapitalas daro poveikį vaikui per ugdymosi resursus ir kasdienius įpročius – svarbu, koks moksleivio artimųjų vertybinis požiūris į kalbos kultūrą, skaitymą ir mokymąsi, taip pat, ar vaikas turi ramią vietą mokytis, ar sulaukia reikiamos pagalbos, ar yra skatinamas siekti daugiau. Taigi, įvairių šeimų atžalos į mokyklą ateina turėdamos nevienodą pasirengimą ir paprastai tie skirtumai vėliau dar labiau išryškėja.
Valstybės kontrolės 2020 metų rudenį pristatyta audito ataskaita „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ taip pat patvirtina, kad Lietuvoje socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka daro didelę įtaką mokinių pasiekimams. Audito išvadose pažymima, kad, nuo 2006 m. Lietuvai dalyvaujant PISA tyrimuose, pasiekimų atotrūkis tarp palankioje ir nepalankioje SEK aplinkoje augančių mokinių išliko statistiškai reikšmingai nepakitęs ir siekė apie 100 taškų.
2018 m. PISA tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje (kaip ir daugumoje ES valstybių) moksleivių pasiekimus reikšmingai lemia jų SEK aplinka. Visose tyrime dalyvavusiose šalyse aukštesnį SEK statusą turintys vaikai pasiekė geresnių mokymosi rezultatų. Vertinant skaitymo pasiekimų skirtumus tarp aukščiausio ir žemiausio socialinio bei ekonominio indekso ketvirčių, Lietuva užėmė 19 vietą iš 28 valstybių, Estija buvo pirmoje vietoje, o Latvija – septintoje vietoje.
Ugdymosi galimybių netolygumai Lietuvoje
Valstybės kontrolės teigimu, Pasaulio banko atlikta 2018 m. PISA tyrimo rezultatų analizė taip pat parodė, kad Lietuvoje mokinių pasiekimų netolygumams didžiausią įtaką daro SEK aplinka, lemianti 98 taškų skirtumą. Be to, reikšmingi buvo gyvenamosios vietos ir mokyklos tipo veiksniai – atotrūkis tarp miesto ir kaimo siekė 62 taškus, o tarp privačių ir valstybinių švietimo įstaigų – 83 taškus. Palyginti, Latvijoje penkiolikmečių pasiekimų skirtumas buvo mažesnis – SEK aplinka lėmė 68 taškų, o gyvenamosios vietos – 38 taškų atotrūkį. Jei pagal PISA skalę 30–40 taškų atitinka maždaug vienerius mokymosi metus, galima teigti, kad Lietuvoje moksleivių pasiekimų skirtumas dėl SEK sąlygų prilygo apytiksliai 2–3 mokslo metams.
Audito ataskaitoje akcentuojama, kad TIMSS tyrimai taip pat patvirtino, jog mokinių pasiekimus reikšmingai veikia jų šeimos socialinė ir ekonominė padėtis. 1995–2015 m. laikotarpiu Lietuvos mokiniai matematikos ir gamtos mokslų srityse padarė atitinkamai apie 40 ir 58 taškų pažangą. Tačiau aukštos ir žemos socialinės ekonominės padėties mokinių matematikos rezultatų atotrūkis per dvidešimt metų iš esmės nepakito.
Tai rodo, kad bendras mokinių pasiekimų gerėjimas nebūtinai reiškia mažėjančią ugdymo nelygybę. Atsižvelgdami į šias tendencijas, TIMSS tyrėjai pabrėžė būtinybę gerinti visų mokinių akademinius rezultatus, tačiau kartu akcentavo, kad, siekiant sumažinti esamą atotrūkį, vaikų iš nepalankaus SEK konteksto pasiekimai turėtų būti gerinami sparčiau.
Svarbu pažymėti, kad ne visų mokinių pasiekimai tiesiogiai priklauso nuo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso. Jau minėto PISA 2022 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir kitose EBPO šalyse apie 10 proc. mokinių iš nepalankios SEK aplinkos sugebėjo patekti į aukščiausių matematinio raštingumo rezultatų ketvirtį. Tokie mokiniai laikomi akademiškai atspariais, nes pasiekia labai gerų rezultatų nepaisant prastų socialinių ir ekonominių sąlygų. Tai reiškia, kad svarbų vaidmenį mokantis atlieka ne tik šeimos SEK kapitalas, bet ir asmeninės mokinio savybės, motyvacija, pastangos bei mokyklos teikiama pagalba.
Tarptautiniai tyrimai rodo nuoseklų ryšį tarp vaiko mokymosi pasiekimų ir jo socialinio, ekonominio bei kultūrinio konteksto. Aukštesnio SEK statuso šeimų atžalos dažniau pasiekia gerų rezultatų nei prastesnėmis sąlygomis augantys vaikai, o atotrūkis tarp jų pasiekimų Lietuvoje išlieka reikšmingas ir ilgalaikis. Tėvų išsilavinimas, profesija, namų aplinka ir kasdieniai ugdymą palaikantys įpročiai – svarbios prielaidos vaikų akademinei sėkmei, tiesa, nustatyta, kad socialinė terpė nėra lemiamas veiksnys, nes dalis mokinių pasiekia aukštų rezultatų nepaisant nepalankių sąlygų.
Mūsų šalyje vaikų galimybes siekti aukštesnio išsilavinimo nemenkai lemia gyvenamoji vieta. Lietuvos mokinių pasiekimai miestuose ir regionuose akivaizdžiai skiriasi. Didmiesčiuose gyvenantys mokiniai dažniau tęsia mokslą po pagrindinės mokyklos, geriau išlaiko egzaminus ir lengviau įstoja į universitetus, o jaunuoliai iš kaimų bei mažesnių miestelių paprastai pasirenka profesinį mokymą arba apskritai anksčiau pasitraukia iš bendrojo ugdymo sistemos.
Tokius skirtumus lemia ne vien pačių mokinių gabumai, bet ir platesnės galimybės miestuose – stipresnės ugdymo įstaigos, daugiau kvalifikuotų mokytojų, didesnė motyvacija, palankesnė socialinė aplinka ir geresnės sąlygos pasiruošti papildomai. Kaimiškose vietovėse mažos mokyklos neretai disponuoja ribotais ištekliais, jų auklėtiniai stokoja motyvacijos siekti geresnių akademinių rezultatų, todėl atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokinių pasiekimų išlieka didelis.
Kad mokinių pasiekimai Lietuvos regionuose netolygūs, rodo ir PISA tyrimo rezultatai. 2022 m. tyrimas atskleidžia aiškius matematinio raštingumo skirtumus pagal gyvenamąją vietovę. Geriausių rezultatų pasiekė mokiniai iš didžiųjų miestų ir Vilniaus – jų vidurkiai viršijo šalies vidurkį (atitinkamai 514 ir 489 taškai; Lietuvos vidurkis – 472). Miestų ir miestelių gyventojų rezultatai buvo šiek tiek žemesni už vidurkį (466 ir 462 taškai). Prasčiausiai sekėsi penkiolikmečiams iš mažų gyvenviečių – jie tesurinko 430 taškų. Taigi, kuo didesnė gyvenamoji vietovė, tuo aukštesni mokinių pasiekimai, o didžiausias atotrūkis matomas tarp mažų vietovių ir didmiesčių bei sostinės mokinių.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos šalyje skiriasi prestižu, teikiamo ugdymo kokybe, turimais ištekliais ir ugdytinių socialine sudėtimi, todėl ugdymo galimybės tarp skirtingų mokinių grupių išlieka netolygios. Vaiko patekimas į konkrečią mokyklą dažnai priklauso ne vien nuo jo individualių gebėjimų ar geografinio atstumo iki ugdymo įstaigos, bet ir nuo šeimos SEK kapitalo. Ši nelygybė ypač išryškėja lyginant didmiesčių ir atokesnių regionų bei kaimų gyventojų situaciją. Pastarosiose vietovėse reziduojantys vaikai neretai neturi realios galimybės pasirinkti mokyklą, nes ugdymo paslaugų tinklas jose yra ribotas, o mokymosi alternatyvas mažina didesni atstumai, susisiekimo problemos, menkas šeimos biudžetas ir pan.
Savo ruožtu didmiesčių gyventojai dažniau gali rinktis iš platesnio ugdymo įstaigų rato atsižvelgdami į jų rezultatus, programų spektrą, neformaliojo ugdymo pasiūlą, propaguojamas vertybes, socialinę aplinką ir kitus aspektus. Pastebima, kad tėvai, sukaupę didesnį SEK kapitalą, yra labiau linkę leisti savo atžalas į privačias mokyklas, nes mano, kad jose geresnė ugdymo kokybė, pasiekiama aukštesnių rezultatų, mažesnės klasės ir dėl to kiekvienam vaikui skiriama daugiau dėmesio. Šiuo atžvilgiu mokyklos pasirinkimas priklauso ne tik nuo vaiko poreikių ar gebėjimų, bet ir atspindi visuomenėje nusistovėjusią socialinę nelygybę bei struktūrines problemas, kurios lemia nevienodas ugdymo sąlygas.
Švietimo nelygybė – ne tik pavienių vaikų ar šeimų problema. Ilgainiui ji gali tapti visos valstybės ekonominiu iššūkiu. Jei vaikai iš menko SEK kapitalo šeimų neturės tokių pačių galimybių ugdytis kaip moksleiviai iš palankesnės aplinkos, jų gebėjimai ir potencialas gali likti neišnaudoti. Dėl to valstybė gali netekti dalies būsimų kvalifikuotų specialistų, darbo rinkos produktyvumo, inovatyvumo ir bendro ekonomikos konkurencingumo.
Be to, didėjanti socialinė nelygybė gali lemti didesnį nedarbą, priklausomybę nuo valstybės paramos ir visuomenės susiskaldymą. Investicijos į švietimą ir veiksmingų būdų, kaip užtikrinti vienodas mokymosi galimybes visiems vaikams, paieška yra būtina sąlyga siekiant mažinti socialinę atskirtį, auginti žmogiškąjį kapitalą ir kurti tvaresnę bei konkurencingesnę šalies ekonomiką.
