Pirmoji mano ir Zitos stotelė buvo karaliaus Artūro sosto kalnas, nuo kurio atsiveria tikrai puikus vaizdas į Melburną bei visą Port Philipo įlanką.
Šlaitas kiek apaugęs medžiais, kurie užstoja tą gražų vaizdą, bet iš šalia esančio restorano matomumas idealus. Visai šalia yra įrengtas keltuvas, kokį labiau įprasta matyti slidinėjimo trasose ir mano tėveliui pasisekė, nes, kai jis lankėsi šioje vietoje, turėjo galimybę jį išbandyti. Man pasisekė mažiau, nes ne taip seniai čia įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pora žmonių buvo sužeista, todėl beveik metus keltuvas buvo uždarytas.
 |
| Vytauto Ulozo nuotr. /Melburnas, Australija |
Deja, bet atnaujinus jo darbą istorija pasikartojo, todėl šiuo metu keltuvas stovi vienišas ir tylus.Toliau pasukome Morningtono pusiasalio viduriu. Pakeliui pamatėme automobilių muziejų, kurio aplankyti nepavyko, nes jis kasdien atidarytas būna tik vieną vasaros mėnesį (t.y. sausį), o kitu laiku reikia susitarti iš anksto. Nieko baisaus, nes oras buvo toks geras, kad norisi važiuoti tik prie vandens.
Būtent tai mes ir padarėme. Užkandome Didžiojoje Britanijoje taip mėgstamų „Fish & Chips“, o aš pasinaudojau proga atsigaivinti jūroje. Labai nudžiugino pro šalį praplaukęs būrelis delfinų. Krikšto mama vėliau sakė, kad ji vaikystėje su šeima dažnai atvažiuodavo būtent į šią vietą, tačiau delfinų niekados nebuvo čia mačiusi. Po šios pertraukėlės pajudėjome į pusiasalio dalį, kurioje yra išlikę senų karinių bazių liekanų, tačiau į jas prašalaičiams patekti negalima.
 |
| Vytauto Ulozo nuotr. /Melburnas, Australija |
Nuvykome į vieną iš gausiausiai turistų lankomų vietų šiose apylinkėse, kad galėtume pamatyti garsųjį Londono tiltą. Prireikė daug tūkstančių metų kol dėl erozijos proceso susiformavo šis natūralus gamtos paminklas, labai primenantis tiltą. Gaila, tačiau 1990 metais dalis šio tilto įgriuvo ir taip įkalino 2 turistus, tuo metu buvusius ant tilto galo. Jiems teko luktelti, kol juos išgelbės malūnsparnis, tačiau laimei niekas nebuvo sužeistas. Nuo tos dienos ne tik kad tapo neįmanoma pėsčiomis pasiekti šios uolos galą, bet teko pakeisti ir šio paminklo pavadinimą. Kadangi šis gamtos kūrinys jau nebepriminė tilto, o tapo panašus į arką, jis sutartinai vadinamas Londono arka. Ši vieta yra labai mėgstama banglenčių sporto, kuris Australijoje labai populiarus, entuziastų. Žvelgiant nuo šlaito man pavyko suskaičiuoti 16 vandenyje mirkstančių ir bangų laukiančių sportininkų. Po šio pasižvalgimo pasukome atgal į Melburno pusę. Šį kartą išvengėme greitkelio ir iki pat namų grįžome pakrantės keliu.
