Kelionės... Vos pagalvojus apie šį žodį aplanko įvairiausios mintys. Nepakartojamai romantiška kelionė su mylimu žmogumi į Paryžių. Šeimos atostogos Kroatijos pajūrio kurorte. Ekstremalūs ir kartais juokingi slidinėjimai Alpių kalnuose žiemą. O dabar stop – pakaks svajoti. Žodis „kelionės“ turi ir ne tokią malonią reikšmę. Ne paslaptis, kad nemaža dalis studentų – provincialai, gyvenantys už kelių ar net daugiau šimtų kilometrų nuo miesto, kuriame stengiasi įgyti išsilavinimą. Palikę ankstesnę buitį, jie susikuria naują gyvenimą naujoje aplinkoje.
Tačiau dažnam studentui nesvetimas sentimentalumas – dėl įvairių priežasčių norisi grįžti į gimtąsias vietas. Vienus traukia vis dar mokykloje užsilikęs mylimasis ar mylimoji, kitus – senieji draugai, trečius – mamos gaminami skanėstai (Cepelinai? Obuolių pyragas?), šypsena kaskart vaikeliui sugrįžus, o kai kuriais atvejais ir išsipūtusi piniginė, kurią taip maga patuštinti, kad mamai būtų lengviau nešti pirkinius iš parduotuvės. Taigi trumpai drūtai tariant, šis straipsniukas yra apie studentų migravimą iš studijų į namus ir atvirkščiai.
Pasirinkime transporto priemonę
Studentai iš esmės turi tris alternatyvas: keliauti traukiniu, autobusu ar lengvuoju automobiliu. Pigiausias ir bene greičiausias iš šių būdų (neskaitant tranzavimo) – lengvasis automobilis. Tiesa, šioje situacijoje egzistuoja keli kabliukai. Tą automobilį turi vairuoti pats arba turėti geraširdžių draugų, vežančių pusvelčiui.
Maža to, mašiniukas negali būti žvėris, ryte ryjantis degalus. Pačiam vairuojant kelionės palengva atsiperka, tačiau prieš pradedant tokius užsiėmimus reikėtų pagalvoti apie nuovargį (ypač jei kelelis tolimas) bei kelyje tykančius pavojus. Be to, jei vežiesi daug daiktų, net nesvajok, kad viskas tilps į bagažinę. Pats didžiausias pliusas – vairuotojas bus supratingas ir visada išleis į miškelį prireikus arba bent jau kiek pakankins iki artimiausios degalinės, o tai geriau nei laukti šimtą kilometrų.
Traukinys tiks ir pasimokyti, ir pasnausti valandėlę.
Kitas būdas vykti namo – traukinys, aišku, jei tik į jūsų vienkiemį nutiestas geležinkelis. Traukinyje tikrai tilps visi daiktai, kuriuos vežiesi. Studentams taikomos 50 proc. nuolaidos viliote vilioja vykstančius namo. Nors ši transporto priemonė nėra pati sparčiausia (iki greitųjų traukinių mums dar toli), važiavimas pakankamai patogus ir stabilus (netenka atsitrenkti į priekyje esančią sėdynę, kaip kad gali nutikti autobusui staigiai stabdant).
Taip pat traukinyje geriausiai tinka mokytis ar griebtis bet kokio kito panašaus užsiėmimo. O ką nors prasimanyti tenka, nes kelionės dažniausiai būna ilgos. Tiesa, neretai tenka išvysti studentus tiesiog ramiai pučiančius į akį.
Likusi transporto priemonė – autobusas. Šiek tiek brangesnis nei traukinys, tačiau kiek greitesnis. Matyt, kelionės trukmė atitinka ir kainą. Kiekvienas pasirenka sau priimtiną keliavimo būdą.
Trumpa santrauka „tiksliukams“:
Automobilis (9/10)
Privalumai: Greita, patogu, pigu, linksma (jei su draugais).
Trūkumai: Pavojinga (jei važiuosi su Šumio gerbėju), vargina (vairuotoją), bagažo problemos.
Traukinys (8/10)
Privalumai: (Sąlyginai) pigu, patogu (skaityti, miegoti, priekabiauti), vieta bagažui.
Trūkumai: Priekabiavimas (nukreiptas prieš tave), ilgai trunka, tualeto sistema.
Autobusas (7/10)
Privalumai: Patogu (jei minkštasis), vieta bagažui.
Trūkumai: Brangoka, tualeto sistema neišvystyta. Bagažas toli nuo tavęs.
Ką rasiu grįžęs?
Dažniau ar rečiau, tačiau studentai grįžta į namus, nes kitaip neįmanoma. Vis dėlto skiriasi grįžimo priežastys, kaip jau užsiminiau iš pradžių. Jei remtumėmės posakiu, jog meilė valdo pasaulį, tuomet tai daug ką paaiškintų.
Pirmiausia, jaunuolius traukia jų simpatijos objektas, su kuriuo norisi praleisti laiką bent savaitgalį, jeigu gyvenamieji miestai nesutampa.
Pirmiausia jaunuolius traukia simpatijų objektas, su kuriuo norisi praleisti bent savaitgalį, jeigu gyvenamieji miestai nesutampa. Čia galima priskirti ir neišskiriamus draugus, kuriuos vis rečiau matant pradeda atrodyti, jog nieko neišskiriamo nėra. Yra ir kitokia meilė – tėvams. Pasikalbėjęs su keletu pažįstamų studentų, sužinojau, jog ši priežastis jiems svarbiausia. Tiesa, tėvų pasiilgimas skirtingas.
Vieni pasiilgsta nuoširdžiai, natūraliai, o kiti grįžta, nes nori naminio maisto, papildyti tuščią piniginę ar tiesiog ramiai išmiegoti savo mieloje lovoje, nes bendrabutyje viskas girgžda, o gal kambario draugai ar kaimynai skleidžia įvairių garsų ir taip neleidžia užmigti. Žodžiu, studentas visada ras pasiteisinimą. Namai yra sava erdvė, kurioje kiekvienas užaugo, tai jo erdvė. Kad ir kaip būtų gaila, tenka pripažinti, kad pamažu nuo namų vis tolstama ir ilgainiui tampama tik svečiu, nors ir laukiamu. Yra grįžtančių tiesiog dėl to, jog mėgsta tam tikrus savo miesto kampelius – įvairius klubus, parkus ir panašiai, kur vis dar užsuka vienas kitas pažįstamas veidas.
Savaitgalį grįžtant namo iškyla ir kita problema – kad ir ką veiktum, laikas prabėga labai greitai (nenuostabu, nes gyvenant už maždaug 300 km kelionė pirmyn atgal trunka vos ne penkias valandas) ir vėl tenka barškėti Lietuvos geležinkeliais. O po to prasideda paskaitos ir laukiama kitų savaitgalių, kai bus važiuojama namo. Uždaras ratas.
Ir truputį linksmiau
Galima padaryti išvadą, kad važiuoti namo vis dėlto verta. Kad ir dėl tų pačių kelionėse nutinkančių nuotykių (Prisiminkime visus tokio tipo filmus, manote, jie iš piršto laužti?). Važiuodamas su draugais gali prisigalvoti juokingiausių dalykų. Jie vėliau suvienija.
Be to, kelyje gali nutikti bet kas (ir tai nebūtinai nuleista padanga). Galbūt paimsite tranzuojančią merginą ir ji taps gera drauge, galbūt traukinyje visko matęs kvaištelėjęs senelis priekabiaus prie jūsų ar pasakos savo gyvenimo istoriją, o galbūt anksti ryte pro autobuso langą pamatysite pro besisklaidantį rūką patenkančią saulę ir jums lūpa atvips nuo šio įstabaus vaizdo. Kelionės taip pat labai tinkamos įvairiems apmąstymams rūpimais klausimais ir neretai padeda rasti atsakymus.
Ir dar... Žinutė skeptikams, kurie labai retai grįžta namo: nebūkite kiauliukai, grįžkite namo nors per Kalėdas, savo MP3 grotuve skambant „Coming home for Christmas“ melodijai. Juk gera grįžti ten, kur esi laukiamas. Ar ne?
Norite tapti studentų blogo nariu? Siųskite savo tekstus bei nuotraukas adresu studentai@15min.lt.
