Pasikeitusios technologijos keičia ir darbo specifiką
Pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno, medžiagų apdirbimo inžinerijos sritis turi itin dideles perspektyvas ir augantį specialistų poreikį, bet didžiausia sektoriaus problema – studentų, būsimų specialistų trūkumas.
„Šiame sektoriuje turime sudėtingą situaciją, kai darbuotojų poreikis yra didelis ir nuolat auga, rinkoje specialistai vertinami ir dėl jų konkuruojama, bet jauni žmonės vadovaujasi senais stereotipais ir šią specialybę kol kas renkasi atsargiai.
Nemažai jaunų žmonių mano, kad medžiagų apdirbimas – tai juodas darbas, kuris reikalauja fizinės jėgos. Tačiau situacija yra priešinga. Dabar inžinieriaus darbo įrankiai yra naujausios technologijos, automatizuotos staklės, nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs matavimo prietaisai. Šios srities specialistai turi didelę laisvę ir atsakomybę spręsti ir ieškoti optimaliausio kelio, kaip pasiekti rezultatą. Šiandien yra dirbama protu, reikalingi skaitmenizacijos įgūdžiai ir gebėjimas programuoti, erdvinis mąstymas. Stakles ar kitus įrenginius valdo kompiuteriai. Darbas pasikeitė ir yra visiškai kitoks nei prieš 10 ar net 5 metus“, – situaciją pristato KTK direktorius.
N.Varno teigimu, tiek pati kolegija, tiek ir su partnerių pagalba, yra nuolatos investuojama į studentų paruošimo bazę, laboratorijas, įvairius mokymus bei bendras studijų praktikas.
„Nuolatinis bendradarbiavimas su verslu ir partnerių parama leidžia konkuruoti dėl studentų. Šių metų stojimo rezultatai parodė, kad norinčiųjų dirbti šioje srityje daugėja, tačiau pokytis dar yra labai nedidelis. Gavome apie 10% daugiau prašymų pirmu pasirinkimu studijuoti medžiagų apdirbimo inžineriją, tačiau specialistų poreikis yra kur kas didesnis ir šiai dienai jų paruošti galėtume bent dvigubai daugiau“, – sako N.Varnas.
Darbą derina su studijomis
Vienas iš daugelio sėkmingo verslo ir KTK bendradarbiavimo pavyzdžių – medžiagų apdirbimo paskutinio kurso studentas Povilas Griškaitis, kuris po praktikos liko dirbti metalo apdirbimo įmonėje UAB „Baltec CNC Technologies“.
„Atlikęs vieną praktiką, gavau pasiūlymą iš UAB „Baltec CNC Technologies“. Mane iškart „užkabino“ kompanijoje esanti įrenginių gausa, darbo specifika bei galimybė derinti darbą su studijomis, nes ne visos kompanijos supranta studentą, jį išleidžia į egzaminus ar paskaitas.
Praktikos pradžioje teorinių žinių apie stakles, jų judesius ir kitus aspektus sėmiausi kompanijos mokymų centre. Po teorijos paskaitų, įgytas žinias pradėjome taikyti praktiniuose mokymuose. Mokėmės programuoti stakles kompiuterio pagalba. Pavyzdžiui, suprogramuodavome vieną detalę ir simuliacijos pagalba stebėdavome, kaip vyks detalės apdirbimo procesas. Visas mokymų procesas truko apie mėnesį. Praktikuodavomės su dėstytoju apie 2 val., o tada keliaudavome į gamybą prie staklių ir būdavome greta operatoriaus. Žinoma, iš pradžių viską tik stebėdavome. Akims reikėjo priprasti prie staklių judesių, pamažu supratome, kaip veikia staklės, kaip reikia taisyklingai pritvirtinti ruošinius ir kt. Laikui bėgant, perimdavau vis daugiau CNC staklių operatoriaus užduočių, kol galutinai tapau pilnaverčiu darbuotoju“, – mokymų specifiką pristato P.Griškaitis.
Karjera per metus laiko
Didelis noras tobulėti ir daryti vis sudėtingesnius projektus leido Povilui per metus laikus pakilti iki technologo pareigų.
„Aš visada norėjau sudėtingesnių ir įdomesnių užduočių. Kuo sudėtingiau – tuo įdomiau, reikia daugiau pagalvoti. Darbas reikalauja kruopštumo ir atsakingumo, nes programuoti galima dviem būdais: pažiūrėti brėžinį ir daryti, arba analizuoti brėžinį ir stengtis ieškoti optimaliausių sprendimų.
Mano norą mokytis įvertino ir kompanija, kuri, nepraėjus dar nei trims mėnesiams, pasiūlė pakelti savo kategoriją. Per 6 mėnesius man pavyko pakilti iki 5-os kategorijos iš 10-ies, o tada gavau pasiūlymą tapti technologu, nes, tik žinodamas visus darbo proceso etapus, staklių veikimo principus, gali kilti aukštyn ir dirbti kokybiškai kitose pareigose.
Šiandien man ant pečių krenta daugiau atsakomybės. Prieš programuojant stakles, turiu numatyti daug žingsnių į priekį. Reikia įvertinti, kad programa veiktų optimaliausiu įmanomu laiku, parinkti tinkamus įrankius, kurie per greitai nenudiltų, nelūžtų, parinkti jiems tinkamus režimus, sugalvoti, kaip detalė bus tvirtinama visuose etapuose, atsižvelgti į metalų paviršius, galimus suleidimus, nuokrypas ir daugelį kitų aspektų“, – pasakoja P.Griškaitis.
Povilo teigimu, dirbti motyvuoja ir tai, kad jų gaminami produktai yra skirti didelėms tarptautinėms kompanijoms.
„Esame didelės tarptautinės gamybos grandis. Gaminame produktus tokioms kompanijoms kaip ir kitoms. Didžiausia dalis produkcijos dalis išvyksta į Vokietiją, Šveicariją, Švediją. Dirbame tarptautiniais kokybės standartais. Tai labai motyvuoja ir skatina tobulėti“, – teigia Povilas Griškaitis.
