Tai jau trečioji tokia Europos Sąjungos švietimo programos „Erasmus+“ gatvės meno iniciatyva, šį kartą įgyvendinta kartu su Panevėžio miesto savivaldybe ir Panevėžio plėtros agentūra. Kiti du kūriniai – Vilniuje ir Šiauliuose. Vilniaus stoties rajone esančio namo sieną puošia Alberto Einšteino asmenybės įkvėptas piešinys, Šiauliuose vienoje iš centrinių gatvių per žiūronus žvelgia Mikalojus Kopernikas. Panevėžyje piešinys – ypatingas tuo, kad jame vaizduojama pokyčius kūrusi ir prieš 100 metų gyvenusi Lietuvos visuomenininkė G.Petkevičaitė-Bitė.
„Einam prie Bitės“
Kodėl Bitė? G.Petkevičaitė-Bitė savo pavyzdžiu žadino sąmoningumą, pilietiškumą, rūpinosi vaikų bei suaugusiųjų švietimu, spausdinto žodžio sklaida. Drauge su kitomis to meto aktyvistėmis ji iškovojo moterims teisę balsuoti, tapo pirmąja moterimi, pirmininkavusia Steigiamajam Seimui, ir net kandidatavo į Lietuvos prezidento postą.
Daiva Šutinytė, Švietimo mainų paramos fondo direktorė, tikisi, kad skveras, į kurį iš piešinio žvelgia Lietuvos švietėja, taps traukos vieta, burs įdomias ir veržlias asmenybes. Neabejoja, kad G.Petkevičaitės-Bitės dvasia įžiebs Panevėžyje gerų pokyčių: „Ši siena – tai mūsų kvietimas pasinaudoti galimybėmis ir kurti savo pokytį.“
Direktorė taip pat priminė, kad Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo labai veiklus žmogus, kuris kovojo už moterų teises, veikė politikoje, įkvėpė to meto kūrėjus ir kitaip būrė žmones: „Norėtųsi, kad ši siena taptų dar vienu traukos centru – žmonės sakytų einam prie Bitės!“
Menininkas Artur Širin-Ettoja sako, kad norėjo parodyti Bitę kaip žmogų, jungiantį praeitį ir dabartį. Deglas jos rankoje simbolizuoja šviesą, žinias.
„Bandžiau įsivaizduoti, jeigu ji šiais laikais gyventų? Ji būtų spalvotais plaukais, su ausinukais, telefonu. Kovotų už gyvūnų teises. Savo kūriniu noriu pasakyti – būkime kaip Bitė. Aš pats norėčiau būti kaip ji. Fone panaudojau korio motyvą – jis tarsi bendruomenės simbolis, kurio langeliuose matyti moterų veidai. Viena iš jų gali priminti Žemaitę – taip norėjau pabrėžti, kad Bitė buvo ne viena, o dalis platesnio moterų judėjimo, kuris įkvėpė visuomenę ir kūrė pokyčius“, - atskleidžia menininkas.
Rūta Sakalauskienė, Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ turizmo projektų vadovė, taip pat tikisi, kad meno kūrinys sukurs Panevėžio miesto centre naują susibūrimų erdvę: „Džiugina tai, kad šis meno kūrinys turi sąsają su nauju Panevėžio miesto prekės ženklu „Panevėžys - kaip mes“. Labai tikime, kad šis objektas bus dar viena įdomi stotelė atrandant Panevėžį. Manome, kad būtent šis kūrinys paskatins, kad atsirastų dar daugiau miesto ir gyventojų tapatybę atskleidžiančių unikalių meno kūrinių.“
Įkvėpti pokyčiams!
Sienos pristatyme dalyvavo įvairių Panevėžio organizacijų, dalyvaujančių programoje „Erasmus+“, atstovai. Jie pasidalijo savo patirtimi, kokią vertę organizacijai ir jos bendruomenei kuria dalyvavimas tarptautiniuose projektuose.
Kristina Žiedelienė, Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pabrėžia mainų naudą. Jos atstovaujamos įstaigos nariai išvažiuoja į įvairius kursus, kaupia tarptautinę patirtį: „Šiuo metu vykdome keturis tarptautinius projektus, kurie atneša pokyčių ir mokytojams. Dalyvavome kursuose apie dirbtinį intelektą ir įtraukųjį ugdymą. Visa tai duoda programa „Erasmus+“. Mūsų mokykla tapo moderni ir vidumi, ir išore.“
Lina Trebienė, Panevėžio socialinių pokyčių centro direktorė, primena, kad programa „Erasmus+“ yra atvira ir atskirties grupėms: „Jie gali labai įtraukiai ir įdomiai mokytis. Programos dalyviai įgauna jėgų gerinti gyvenimo kokybę ir galimybę mokytis visą gyvenimą.“
2024 m. pagal „Erasmus+“ programą iš Lietuvos mokymosi tikslais išvyko beveik 10 000 aukštojo mokslo dalyvių. Studentai sudaro 57 %, o aukštojo mokslo darbuotojai – 43 %. Dažniausiai jie vyko į Ispaniją, Latviją ir Portugaliją.
Daugiau nei 7000 programos dalyvių iš Lietuvos išvyko pagal kitose švietimo ir mokymo srityse (bendrajame ugdyme, profesiniame mokyme, suaugusiųjų švietime, sporte) įgyvendinamus mobilumo projektus. Pernai į Lietuvą pagal programą atvyko 11 000 mobilumo dalyvių. Daugiausiai iš Latvijos, Lenkijos ir Ispanijos.
