„Globalioje aukštojo mokslo erdvėje, kur dėl geriausiųjų rungiasi viso pasaulio universitetai – Europai būtina ir toliau aktyviai skatinti studijų tarptautiškumą, – pranešime spaudai cituojamas D.Pavalkis. – Turime būti atvira ir dinamiška studijų erdvė – tai leis išlaikyti savo gabiausiuosius ir pritraukti perspektyvius jaunus protus iš trečiųjų šalių. Aukštojo mokslo tarptautiškumas tiesiogiai atliepia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai siekį – būti atvira ir augančia Europa.“
Studentų skaičius pasaulyje nuolat auga. Nemaža jų dalis išsilavinimo siekia ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Europos aukštojo mokslo atstovai, norėdami sustiprinti jo pozicijas pasaulyje, privalo tinkamai įvertinti šią situaciją. Prognozuojama, kad studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus – nuo 99 iki 414 mln. Švietimo įstaigos, švietimo politikos atstovai jau dabar turi galvoti, ką galės jiems pasiūlyti ir kokią įtaką visuomenei gali turėti tokie pokyčiai.
Apie aukštojo mokslo tarptautiškumą diskutuos švietimo ekspertai ir kitos suinteresuotos šalys. „Thermo Fisher Scientific” Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas pristatys darbdavių, o Europos studentų sąjungos valdybos komiteto narė Erin Nordal – studentų požiūrį. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto direktorius dr. Rimantas Benetis ir su juo glaudžiai bendradarbiaujantis Kazachstano Nacionalinio medicinos tyrimų centro direktorius dr. Abay Baigenzhin pasidalins valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, patirtimi. Tsinghua universiteto švietimo instituto asocijuota profesorė dr. Zhou Zhong pristatys Kinijos požiūrį į aukštąjį išsilavinimą Europoje, o švietimo srities ekspertė dr. Stephanie Fahey iš Australijos pateiks ateities universiteto viziją.
Konferencijos metu vyks apskritojo stalo diskusijos, kurių metu bus formuluojami siūlymai, kaip artimiausioje ateityje gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas. Šie pasiūlymai bus pateikti valstybių vyriausybėms, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms. Diskusijų metu taip pat bus aptariama, kokiu būdu galima didinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą pasaulyje ir kokių veiksmų būtina imtis įgyvendinant užsibrėžtus planus.
Konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ dalyvaus beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio valstybių: 24 ES narių, Australijos, Kinijos, JAV, Norvegijos, Rusijos, Azerbaidžano ir kitų šalių atstovai.
Konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ organizatoriai – Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
