„Pirmiausia reikia susidėlioti strategiją, įvardinti, kokio rezultato mes siekiame, įvardinti, ko mes tikimės iš aukštojo mokslo, ko mes tikimės iš institucijų, ir sutelkti visas pajėgas, finansavimo sistemą, kokybės sistemą tam, kad institucijos galėtų tokiomis tapti. Tokia yra valstybės pareiga“, – pažymėjo ministrė J.Petrauskienė.
Ministrė akcentavo, kad dabar yra metas, kai reikia labai aiškiai įvardinti, kokio rezultato mes siekiame.
„Tai nėra kažkoks išlikimo žaidimas. Tai yra sutelkimas potencialo jautriai apmąstant, kaip tai padaryti, kokios sinergijos yra pačios racionaliausios, prasmingiausios ir užtikrintų ilgalaikį teigiamą pokytį sistemoje“, – sakė ministrė.
Siūlymų dėl ateities laukiama ir iš aukštųjų mokyklų
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, šiuo metu svarbiausi du dalykai: pirma, apibrėžti mokslo ir studijų sistemos viziją ir tikslą. Antra, kiek pačios aukštosios mokyklos – universitetai, kolegijos – gali pateikti siūlymus, kaip ta vizija galėtų būti įgyvendinta.
„Turime moderuoti diskusiją išsakant tiek valstybės valią, tiek išsakant pačių aukštųjų mokyklų siūlymus. Labai svarbu, kad tas procesas vyktų aiškiai, skaidriai, kad visi siūlymai būtų viešai diskutuojami, kad mes priimtume tuos siūlymus, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę – ir ne tiktai efektyvumo ir ekonomijos prasme, bet ir kokybės prasme“, – pabrėžė J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, patirties, kaip vykdyti tokius procesus, galima mokytis iš daugelio šalių, Lietuva tokios patirties neturi, nors per nepriklausomybės laikotarpį buvo ne vienas bandymas sudėlioti aukštojo mokslo konsolidacijos planą.
„Niekada dar nebuvom priėję prie to etapo, kur jau imtumėmės realių veiksmų. Tai aš labai visus kviečiu išsakyti aiškiai siūlymus, o vyriausybės, valstybės priedermė yra įvardinti kartu su jumis, kokio rezultato mes norime pasiekti per kokį laikotarpį“, – sakė J.Petrauskienė.
