Sekite 15min Google
Keturiose Europos šalyse – Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Turkijoje – vykdytas „Erasmus+“ projektas „Erasmus+ mobilumo programos įtraukties ir įvairovės iššūkių sprendimas aukštajame moksle“ („Inclusion+“) parodė, kad viena svarbiausių „Erasmus+“ studentų mobilumo prieinamumo problemų yra atotrūkis tarp formaliai suteikiamų galimybių ir to, su kuo studentai susiduria praktikoje. Net ir tais atvejais, kai pagalbos priemonės numatytos, informacija apie jas gali būti sunkiai prieinama, paslaugos – nepakankamai koordinuojamos, o reikalinga pagalba – priklausyti nuo pavienių darbuotojų iniciatyvos.
2023–2026 m. šešių universitetų tyrėjai ir specialistai kartu su studentais, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovais ieškojo būdų, kaip įveikti šias kliūtis. Bendradarbiaujant buvo parengti praktiniai pasiūlymai, kuriuos galėtų įgyvendinti aukštosios mokyklos bei studentus priimantys miestai.
Pagrindinė projekto žinutė: įtraukus tarptautinis mobilumas prasideda ne tada, kai institucijos reaguoja į pavienių studentų sunkumus, o tada, kai įvairūs studentų poreikiai numatomi iš anksto ir į juos atsižvelgiama organizuojant studijas bei paslaugas.
Praktinės priemonės, padedančios kurti įtraukesnes studijas užsienyje
Projekto „Inclusion+“ komanda parengė atviros prieigos praktinių priemonių rinkinį, kuriuo gali naudotis universitetai, savivaldybės ir kitos organizacijos visoje Europoje. Šios priemonės padeda ne tik geriau suprasti studentų patiriamus iššūkius, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų, padedančių studentams pasirengti studijoms užsienyje ir įveikti galimus sunkumus jau išvykus.
1. Studentų patirtys, rekomendacijos ir planavimo priemonės
Studentų patirčių ataskaitoje apibendrinamos studentų, turinčių negalią ir (arba) priežiūros įsipareigojimų, studijų užsienyje patirtys, kasdieniai iššūkiai ir pagalbos poreikiai.
Universitetams ir studentus priimantiems miestams parengtos gairės bei praktiniai scenarijai padeda planuoti įtraukesnį studentų mobilumą. Juose aptariami praktiniai klausimai, susiję su tinkamo būsto paieška, transportu, akademine pagalba ir finansiniais iššūkiais.
2. Praktiniai įrankiai – virtualus įtraukties vadovas ir mobiliosios programėlės prototipas
Atviros prieigos virtualiame įtraukties vadove pristatomos Europoje jau taikomos praktikos ir sprendimai, kuriuos universitetai ir miestai gali pritaikyti savo veikloje.
Kartu su studentais, turinčiais negalią, kuriamas mobiliosios programėlės prototipas, skirtas padėti lengviau orientuotis naujame mieste ir savarankiškiau planuoti kasdienę veiklą. Numatytos jo funkcijos apima miestų ir pastatų vidaus planus, dirbtiniu intelektu paremtus įrankius ir bendruomenės platformą, skatinančią socialinius ryšius bei įsitraukimą.
3. Bendradarbiavimo metodika ir žinių sklaida
Parengtos bendradarbiavimo laboratorijų gairės padeda institucijoms organizuoti veiklas, kuriose studentai ir kitos suinteresuotos grupės gali dalytis patirtimi, identifikuoti esmines problemas ir kartu ieškoti praktinių sprendimų. Remiantis Vilniaus universiteto komandos koordinuotos tarptautinės bendradarbiavimo laboratorijos Vilniuje rezultatais, parengta ataskaita su konkrečiomis rekomendacijomis.
Tinklalaidžių cikle „Daugiau įtraukties, daugiau studentų, daugiau „Erasmus+““ projekto įžvalgos pristatomos platesnei auditorijai, skatinant diskusijas apie tarptautinių studijų prieinamumą skirtingų poreikių turintiems studentams.
Ką apie projektą sako jo dalyviai?
Projekto koordinatorė Thais França (Iscte – Lisabonos universitetinis institutas) pabrėžia bendradarbiavimo svarbą: „Prasminga įtrauktis gali būti pasiekta tik bendromis pastangomis“. Pasak jos, kuriant įtraukesnes tarptautinių studijų sąlygas būtinas universitetų, vietos bendruomenių ir studentus priimančių miestų bendradarbiavimas. Ne mažiau svarbu, kad patys studentai aktyviai dalyvautų ieškant sprendimų ir inicijuojant pokyčius.
Galatasaray universiteto tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę atsižvelgti į studentų poreikius dar planuojant studijas ir paslaugas: „Prieinamumas negali būti tai, apie ką pagalvojama tik pabaigoje, ar techninis trūkumų taisymas. Bendro kūrimo procese supratome, kad įtraukus mobilumas priklauso nuo gebėjimo matyti visą studento patirtį – jo kasdienybę, patiriamą spaudimą ir dažnai nematomas kliūtis“.
Vilniaus universiteto komanda pabrėžia, kad studentų patirtys turi tapti pagrindu platesniems pokyčiams: „Tarptautinis mobilumas tampa įtraukus tada, kai iš studentų nebesitikima, kad jie patys įveiks visas kylančias kliūtis. Mūsų tyrimas rodo, kad universitetai ir miestai turi iš anksto numatyti skirtingus poreikius, o ne laikyti juos išimtimis. „Inclusion+“ padeda studentų patirtis paversti praktiniais įrankiais, leidžiančiais siekti sisteminių pokyčių“.
Apie „Inclusion+“ projektą
„Inclusion+“ – 2023–2026 m. pagal „Erasmus+“ programą finansuotas tarptautinis projektas, skirtas skatinti įtrauktį ir įvairovę tarptautinio studentų mobilumo srityje, kuriant praktines priemones, metodikas ir rekomendacijas. Ypatingas dėmesys skirtas studentams, turintiems negalią, ir studentams, turintiems priežiūros įsipareigojimų.
Projektą koordinuoja „Iscte“ – Lisabonos universitetinis institutas (Portugalija). Jį įgyvendina partneriai iš Lietuvos, Portugalijos, Suomijos ir Turkijos: Vilniaus universitetas, Porto universitetas, Turku universitetas, Turku taikomųjų mokslų universitetas ir Galatasaray universitetas.
Vilniaus universiteto komanda: Dovilė Galdauskaitė, Virginija Klimukienė, Irma Mačkinė, Gintė Martinkėnė ir Jurga Mataitytė-Diržienė.
Daugiau apie projektą: https://inclusion.iscte-iul.pt/
Projekto rezultatai: https://inclusion.iscte-iul.pt/outputs/
Tarptautinės studijos turėtų būti galimybė kiekvienam, o ne privilegija tiems, kuriems lengviau įveikti kliūtis.
