„Apie dirbtinį intelektą kalbame kaip apie naujovę, tačiau jis nėra atskiras reiškinys. O mes, deja, neretai nematome, kaip vyksta istoriniai procesai. Radikalesnis nei dirbtinis intelektas inovacijos lūžis įvyko kur kas seniau – dar antikinėje Graikijoje. Jo pradžia siekia dantiraštį, juk atsiradęs raštas yra pirmoji ir svarbiausia atminties technologija“, – EPALE konferencijoje teigė K.Sabolius.
Sąmoningas technologijų dozavimas
Dar Platonas, anot profesoriaus, yra sakęs, kad raštas yra fundamentalus dalykas. Tai yra ir prisiminimo, ir užmaršties technika: „Platonas pažymi, jog mes turime nepamiršti, jog tai, kas mums teikia prisiminimą, sukelia ir užmarštį. Kai mes užsirašome – pamirštame. Nebeįsipareigojame prisiminti.“
Savo pranešime „Kaip netapti užmaršties gyvūnais? Atmintis ir mokymasis technologijų epochoje“ prof. Kristupas Sabolius dalijasi skirtingų filosofų ir mąstytojų požiūriais. Štai filosofas Bernardas Stiegleris, anot pranešėjo, teigė, jog žmogus yra techninė būtybė, o tam, kad suprastume, kaip ji veikia, reikia matyti techniką ir kaip vaistą, ir kaip nuodą: „Tai yra sąmoningumo ir dozavimo klausimas. Mes negalime nekritiškai ir naiviai naudotis technologijomis.“
Pasakodamas apie Bernardo Stieglerio požiūrį, K.Sabolius pamini, jog technologijos veikia santykį su laiku. „Jos visada kėsinasi į laiką. Arba atima jį iš mūsų, arba sutaupo, tačiau visgi dažniausiai nepastebime, kaip leidžiame technologijoms švaistyti mūsų laiką“, – konferencijos metu dėstė profesorius.
Technologinė nejautra
Juk visos medijos yra mūsų kūno tęsiniai. „Galvojate, ką tai reiškia? Kad ir koks naujas technologinis išradimas atsirastų, jis užmezga santykį su mūsų kūnu. Kiekvieno mūsų gyvenimo aspektu medijos tarsi perima mūsų kūno funkcijas. Mes narciziškai susižavime medijomis užsidarydami jų burbule. Šiandien tai labai aiškiai matome socialiniuose tinkluose. Visa tai nujautrina mūsų kūną ir, galiausiai, mes nebegalime išeiti ir nebesame jautrūs tiems dalykams, kuriuos medijos mums transliuoja“, – garsaus mąstytojo Maršalo Makluhano mintis interpretuoja prof. K.Sabolius.
Pavyzdžiui, anot pranešėjo, prievartos ir kraujo yra tiek daug Holivudo kine, jog tikra prievarta paskęsta dirbtinai sugeneruotoje prievartoje, o mes tampame tam nebejautrūs. Tad visur, kur egzistuoja medijos, yra ir poveikis smegenims.
O kur dar technologijos, pretenduojančios į žmogaus dėmesį... „Filosofas Byung-Chul Han pabrėžia, jog beveik visos technologijos nori žmogui kažką pasakyti. Vienos programėlės atsiunčia pranešimą, kiek turite neperskaitytų laiškų, kitos informuoja apie orą. Visoms joms kažko reikia, niekada negalima atsipalaiduoti“, – filosofo mintis įgarsina pranešėjas.
Pasak jo, mes prarandame laiko ir dėmesio sutelkimo gebėjimą, todėl šiandien vyrauja dėmesio deficitas. Anot filosofo, mes turėtume į dirginimą išmokti reaguoti ne iš karto, tačiau pasakant „ne“. „O tai yra sąmoningumo higienos žingsnis. Svarbiausia, jog technologija neformuotų jūsų, o taptų mūsų įrankiu. Nors technologijos mus panardina į globalų pasaulį, tačiau išmokti būti dabartyje ir reaguoti į viską sąmoningai“, – EPALE 10-mečiui skirtoje konferencijoje teigė prof. K.Sabolius.
EPALE yra Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma. Tai yra daugiakalbė, atviros narystės Europos bendruomenė, vienijanti suaugusiųjų mokymo specialistus – suaugusiųjų pedagogus ir instruktorius, konsultacijas ir pagalbą teikiančius darbuotojus, tyrėjus ir mokslininkus, politikos formuotojus ir kitus. Projektas finansuojamas iš programos „Erasmus+“ lėšų. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
