Pasak Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Metodikos ir išteklių skyriaus vedėjos Vidos Baranauskienės, biblioteka – tai vieta, kur skaitymas susitinka su vaizduote, o tyla draugiškai pasitraukia užsukus mažiesiems lankytojams.
„Gandrsalėje“ atgimsta krašto praeitis
„Biblioteka tūri būti gyva, skaitytoją reikia užsiauginti nuo mažų dienų ir padėti jam susiformuoti įprotį lankytis bibliotekoje. Tad sugalvojome įrengti kūrybišką erdvę vaikams, kur jie norėtų leisti laiką. O kokia ta erdvė turėtų būti, sprendė ne tik architektai, bet ir vaikai – su jais darbavosi net dvi sociologės“, – pasakojo Vida.
Elektrėnai – jaunas miestas, tačiau jo apylinkės nuo seno labai įdomios. „Besitraukiantys ledynai čia suformavo ežerus, o dabartinės Elektrėnų marios atsirado užtvenkus Strėvos upę. Tačiau 1961 metais užtvankoje pakilo vanduo ir susiliejo aštuoni ežerai bei ežerėliai. Buvusios salos, net ir Gandrų sala, kurioje apsistodavo didžiulė gandų kolonija – atsidūrė po vandeniu. Buvo užlietas ne vienas kaimas, teko perkelti virš 140 sodybų. Todėl bibliotekoje ir atsirado „Gandrasalė“ – žaidimų namelis, apipintas įvairia simbolika. Čia vaizduojami stilizuoti, kadaise užpiltuose kaimuose buvę namai, gandrai, o pakabinti tinklai primena apie vandens stichiją“, – apie kartu su Architektūros kokybės vystymo asociacijos architektais sugalvotą idėją pasakojo V.Baranauskienė.
Nors „Gandrasalė“ atverta tik šiemet, vaikai ją jau pamėgo. Čia organizuojami ir pažintiniai užsiėmimai.
„Vaikai visuomet klausia ir stebisi, kaip gi tie kaimai užpilti, kur dingo namai ar persikėlė gyventojai. Tai ir pasakojame krašto istorijas, kaip viskas keitėsi. Pasakojame per pasiriktą prizmę – istoriją, literatūrą ar gamtą“, – sakė Vida, nestokojanti naujų idėjų.
Pažvelgė vaikų akimis
Pasak ekspertų, įrengti erdves vaikams nėra taip paprasta – reikia sugebėti pažvelgti vaikų akimis, suprasti, kas jiems patiktų.
„Vaikus reikia sudominti, tad tiek architektai, tiek sociologės dar prieš įrengiant erdves ne vieną dieną stebėjo vaikų elgseną. – sakė V.Baranauskienė. – Dvi sociologės pradžioje stebėjo, kaip vaikai jaučiasi bibliotekoje, kartu su Vilniaus dailės akademijos architektūros studentais atliko jaunųjų skaitytojų tyrimą pagal A.Clark sukurtą „Mozaikos“ metodiką. Specialistai kartu vaikų grupėmis, suskirstytomis su pagal amžių, vaikščiojo po biblioteką, stebėjo jų elgseną, atliko begales apklausų ir kitų tyrimų.“
Jie parodė, kad nesvarbu, ar vaikai bibliotekoje dažni lankytojai, ar užsuko pirmą kartą, jiems įdomu viską apžiūrėti, matyti neįprastus dalykus, meno kūrinius, spalvas, atrasti detales. Tad būtent į tai ir kreiptas dėmesys įrengiant naują erdvę. Be to, ir patiems darbuotojams buvo įdomu suprasti, kaip gi vaikai juos mato.
„Gandrasalė“, įkvėpta praeities kaimų, paskendusių po Elektrėnų marių vandeniu, atveria duris į pasaulį, kuriame susipina praeitis ir dabartis, vaizduotė ir pažinimas. Tad ateityje čia ir vaidinimus bus galima rengti, ir laiškus buvusių kaimų gyventojams rašyti. Galvojame ir apie jaunimą – jiems atsiras kiek kitokios erdvės, kur jie galės jaustis laisvai ir būti savimi – galbūt į vidinį kiemą bus galima išeiti ne per duris, o tiesiog per langą išlipti“, – planais dalijosi bibliotekos atstovė.
