„Lietuvoje visi priešmokyklinukai ugdomi pagal vieningą programą, kuri padeda vaikams žaidžiant, tyrinėjant ir kuriant pasiruošti mokyklai. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, darydami nesudėtingus eksperimentus ar atlikdami jų amžiui skirtas užduotėles, vaikai susipažįsta su skaitymo, rašymo pradmenimis, išmoksta matematinių veiksmų. Todėl kiekvienas vaikas į pirmą klasę ateina nors ir su skirtingais, bet pakankamais gebėjimais pradėti mokslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Svarbiausia – ne lenktynės, o vaiko raida
Visi vaikai yra skirtingi. Vieni pradeda skaityti jau ketverių, kiti šešerių dar tik mokosi pažinti raides. Tai – natūralu.
„Todėl tėvams nereikėtų skubėti samdyti korepetitorių ar kelti per aukštų lūkesčių. Kur kas svarbiau – bendrauti su vaiku, žaisti, skaityti kartu ir skatinti jo natūralų smalsumą. Tėvų nusiteikimas yra kertinis dalykas. Vaikas mokyklą mato tėvų akimis. Jei tėvai kalba apie mokyklą ramiai, pozityviai, be baimės – vaikas taip ir jaučiasi. Svarbiausia neperduoti vaikams savo nerimo ir parodyti, kad mokykla yra saugi, įdomi vieta, kurioje jis augs ir atras“, - pabrėžia J.Petkevičius.
Ką turėtų mokėti būsimas pirmokas?
Skaitymo ir rašymo pradmenys
Priešmokyklinėje grupėje mokydamasis skaitymo ir rašymo pradmenų vaikas išmoksta skirti raides nuo kitų ženklų ir simbolių, susieti garsą su raide, perskaityti nesudėtingus tekstus, rašyti spausdintinėmis raidėmis, tinkamai laikyti rašiklį.
Vaikas, atėjęs į pirmą klasę, neprivalo laisvai skaityti, tačiau tikimasi, kad jis:
- pažįsta daugumą abėcėlės raidžių;
- supranta, kur knygos ar puslapio pradžia ir pabaiga;
- gali spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą ar paprastą žodžių junginį;
- taisyklingai vartoja žodžius pagal skaičių ir giminę („du obuoliai“, „dvi žvaigždės“);
- perskaito trumpus nesudėtingus sakinius ir gali trumpai atpasakoti;
- geba papasakoti savo sugalvotą istoriją;
- skiria eilėraštį nuo pasakojimo;
- taisyklingai sieja garsą su raide.
Matematikos pagrindai
Būsimas pirmokas turėtų:
- skaičiuoti pirmyn bent iki 20, atgal – nuo 10;
- atlikti paprastus sudėties ir atimties veiksmus iki 10;
- susieti skaičių su realiu daiktų kiekiu;
- rūšiuoti ir grupuoti objektus pagal spalvą, dydį ar formą;
- palyginti daiktus (ilgesnis–trumpesnis, sunkesnis–lengvesnis).
Socialiniai ir emociniai įgūdžiai – ne mažiau svarbūs
Būtent šie gebėjimai dažnai lemia sėkmingą mokyklos pradžią. Tikimasi, kad vaikas:
- geba bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;
- laikosi susitarimų ir taisyklių;
- atpažįsta emocijas (savo ir kitų) ir jas įvardija;
- išklauso užduotį ir ją atlieka;
- baigia pradėtą veiklą;
- geba paprašyti pagalbos;
- priima nesėkmes ir bando dar kartą;
- domisi aplinka, klausia, tyrinėja;
- geba savarankiškai apsirengti, susitvarkyti daiktus.
Ko iš pirmoko tikrai nereikalaujama?
Svarbu žinoti, kad į pirmą klasę ateinantis vaikas neprivalo:
- rašyti rašytinėmis raidėmis;
- rašyti be klaidų;
- laisvai ir taisyklingai skaityti ilgesnių, sudėtingesnių tekstų;
- atlikti veiksmų už 20 ribos;
- kurti sudėtingų, rišlių tekstų.
Tai – mokyklos užduotis, o ne pradinė sąlyga.
Kaip tėvai gali padėti vaikui pasiruošti?
Geriausia pagalba – visai paprasta:
- skaitykite kartu kiekvieną dieną;
- kalbėkitės apie tai, ką vaikas mato ir patiria;
- žaiskite lavinamuosius žaidimus;
- skatinkite klausti ir tyrinėti;
- palaikykite ir girkite už pastangas, o ne tik rezultatus.
Svarbiausia – kurti saugią ir palaikančią aplinką.
Pagrindinė žinutė
Pasirengimas mokyklai – tai ne tik raidės ir skaičiai. Daug svarbiau, kad vaikas būtų smalsus, drąsus bandyti ir nebijotų klysti.
Leiskite vaikui augti savo tempu, žaisti ir džiaugtis vaikyste – tai tvirčiausias pagrindas sėkmingai mokyklos pradžiai.
