Tai būtų daroma savivaldybės ir partnerių lėšomis, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Mano supratimu, Vilniaus projektas buvo labai geras – ne tik Lietuvos kontekste, bet ir europiniame kontekste jis turėtų didelį išskirtinumą. Jei komisijos nuomonė liks galutinė ir nebus pakeista, aš esu bet kuriuo atveju paprašęs iniciatyvinę grupę susirinkti po dviejų dienų, ketvirtadienį. Mes planuojame iš naujo įsivertinti kai kurias galimybes, nes tikrai Vilniuje yra ant ko statyti tokį centrą“, – BNS sakė R.Šimašius.
„Įvertinsime esamus resursus, jei europiniai pinigai nebus skiriami, ir pažiūrėsime, ką galime padaryti su tais resursais, kuriuos turime (...) ir be Švietimo ministerijos pinigų“, – pridūrė jis.
Jis stebėjosi, jog vienas ŠMM komisijos argumentų pasirenkant Kauno projektą buvo Nemuno salos plotas – anot mero, steigti centrą planetariume būtų paranku „tiek logistiškai, tiek finansiškai“ – netoliese yra savivaldybės valdomos stovėjimo aikštelės, taip pat savivaldybė turi planų pritaikyti centrui erdvę prie planetariumo, jei ginčai dėl žemės su Nacionaline žemės tarnyba baigsis savivaldybės naudai.
Jo manymu, centro vieta dabartiniame Vilniaus universiteto planetariume yra „ne tik geriausia Vilniuje, bet ir Lietuvoje“, tačiau neatmetamos ir kitos galimos vietos: Energetikos ir technikos muziejus bei erdvė dešiniajame Neries krante prie Baltojo tilto.
Mero teigimu, lėšų skirti projektui galėtų dabartiniai ŠMM pristatyto projekto partneriai: savivaldybė, Vilniaus bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Nacionalinė dailės galerija, Muzikos akademija, Inžinerinės pramonės, Lazerių, Biotechnologijos įmonių asociacijos, įmonė „Thermo Fisher Scientific“ bei kiti.
„Susirinksime, įvertinsime ir vienaip ar kitaip edukaciniai mokslo dalykai turi vykti. Tokio masto, kokio norėtumėme, naivu būtų manyti, kad su dvigubai mažesniu finansavimu galima turėti, bet palikti be tokios edukacijos, kokios reikia, miestiečių negalime“, – tikino meras.
Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įsteigta darbo grupė pritarė, jog Mokslo ir technologijų populiarinimo centras būtų steigiamas Kaune. Anot ministrės, nors Vilniaus savivaldybės pateikta vizija numatė mažesnę centro steigimo kainą, tačiau palankų Kaunui sprendimą nulėmė kiti kriterijai: galimybės statyti autobusus netrukdant eismui, galimybės plėstis, taip pat žaliosios erdvės.
Centrą numatoma įrengti 2018-aisiais, valstybė įgyvendinant projektą prisidės iki 10 mln. eurų.
