„Tokį siūlymą ketiname įtvirtinti šių metų antrą ketvirtį, o įsigaliojimas prasidės šiemet ar nuo 2018 metų – dar negalėčiau tiksliai pasakyti“, – BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Anot jos, ilgesni mokslo metai turėtų pagerinti mokinių pasiekimus.
„Tyrimai rodo, kad mūsų mokslo metai yra vieni trumpiausių Europos Sąjungoje, juos ilginti rekomenduoja ir EBPO. Tai tiesiogiai siejama su mokinių pasiekimais. Ugdymo programa mokyklose neturėtų keistis, nebūtų didinama jos apimtis, bet ji būtų įgyvendinama per ilgesnį laiką. Dėl to mažėtų ir namų darbų, mūsų vaikai dabar turi vieną didžiausių namų darbų krūvį Europoje“, – pasakojo ministrė.
Ji sakė kol kas nežinanti, kiek ilgės mokslo metai.
„Kiek dienų pridėti – ar tai kelios, ar keliolika dienų – galbūt mažinant papildomų atostogų trukmę, tą tikrai dar diskutuosime.
Kiek analizavome, normaliai Europos Sąjungos šalyse vaikų atostogų intervalai yra 7 ar 8 savaitės, tą rekomenduoja ir edukologai, o Lietuvoje yra ir tokių praktikų, kur pradinukai dėl papildomų atostogų kai kuriose mokyklose antrą pusmetį atostogauja beveik kas mėnesį: ir sausį, ir vasarį, ir kovą, tai sietina ir su mūsų įvairiomis šventėmis“, – aiškino J.Petrauskienė.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurį matė BNS, be kita ko, iki vidurvasario žadama priimti sprendimus dėl nemokamų bakalauro studijų.
„Modeliuojame nemokamo mokslo įvedimą, vyksta skaičiavimai, yra numatoma keisti įstatyminę bazę, tai čia tas punktas bus šių metų antrąjį ketvirtį, o įsigaliojimas tikrai negalėtų būti šiemet, čia būtų kalba apie 2018 metus. Norėtųsi įnešti ramumo, nes to blaškymosi yra gana daug – šių metų stojime tikrai jokių grandiozinių permainų nebus“, – dėstė ministrė.
Paklausta, ar numatoma pertvarka reikštų, kad visai neliktų galimybės studijuoti bakalauro savo lėšomis, ministrė sakė negalinti to konkrečiai pasakyti ir pabrėžė, kad svarbiausia yra užtikrinti kokybiškas studijas.
„Jeigu universitetai gali užtikrinti kokybiškas studijas mokantiems už mokslą, Konstitucija nedraudžia priimti mokančių už mokslą, tiesiog siekiame, kad visi ateitų pakankamai gerai pasirengę ir kad studijos, kurios vyktų, būtų lygiai tokios pat kokybiškos, nebūtų rūšiavimo, kad valstybės finansuojamose vietose – stipriau pasirengę, o valstybės nefinansuojamose – silpnesni“, – sakė J.Petrauskienė.
Pagal Vyriausybės planus, nauja bendrojo ugdymo finansavimo metodika visoje šalyje turėtų būti įdiegiama 2018 trečiąjį ketvirtį, apibendrinus šiuo metu keliose šalies savivaldybėse vykstančio klasės krepšelio eksperimentą. 2018 metų trečiąjį ketvirtį taip pat būtų įvedamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Anksčiau ministrė yra sakiusi, kad etatinis apmokėjimas galėtų būti įvedamas nuo 2018 metų sausio.
„Vyksta normali diskusija, kaip ir buvo planuota, kovo mėnesį turėsime modelį (...), tą modelį pateiksime Seimui. Priklausomai nuo to, kokį modelį sutarsime, turime įvertinti, ar reikės papildomo finansavimo, jei reikės, tai kiek, esame nusimatę, kad tai atsispindės 2018 metų biudžete. Taip pat reikia ir teisiškai įtvirtinti etatinį apmokėjimą. Ar tai paleisime kalendorinių metų pradžioje, ar su naujais mokslo metais, priklausys nuo to, kiek reikės papildomo finansavimo. Bet siekiame, kad tai būtų nuo 2018 metų pradžios“, – BNS aiškino ministrė.
Pagal minėtą plano projektą, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo planas turėtų būti parengtas iki 2017 metų pabaigos, o įgyvendintas iki 2020-ųjų trečio ketvirčio.
