Kodėl mes kartais taip bijome žvelgti vienas kitam į akis? Vienoje kažkada skaitytoje knygoje radau tokią mintį: „Jei du žmonės žiūri vienas kitam į akis ilgiau nei 10 sekundžių, vadinas jie ruošiasi arba muštis arba mylėtis“. Beskaitant ji privertė mane nusišypsoti, nes kiek pamąsčiusi supratau, kad ji visiškai teisinga. Ar gali du nepažįstami (ar netgi pažįstami) žmonės ilgai žiūrėti vienas kitam į akis? Turbūt, ne. Visi mes kažko išsigąstame, nenorime, kad kitas suprastų mūsų mintis, mūsų jausmus, atimtų dalelę mūsų.
Neveltui sakoma – akys sielos veidrodis. Nejaugi mes norėtume kiekvienam ją parodyti? Juk tai taip asmeniška, nepakeičiama ir nepakartojama. Nejučia nusukame žvilgsnį ir nebyliai klausiame, ko mes vieni iš kitų norime. Atsakymas labai paprastas – mes norime pažinti vienas kitą, akyse pamatyti tai, ko žodžiais niekada nepavyks pasakyti...
Deja, dažnai pasijuntame apgauti. Akyse matome vienokį žmogų, o jam prabilus suvokiame, kad jis visai kitoks. Sutrinkame, nes nežinome, kuo pasikliauti – jo lūpomis ar akimis. Galbūt tai tik mūsų vaizduotės vaisius, galbūt tokio žmogaus išvis nėra, gal mes jo akyse matome tai, ką norime matyti? Kas gali atsakyti į šiuos klausimus...
Jei du žmonės žiūri vienas kitam į akis ilgiau nei 10 sekundžių, vadinas jie ruošiasi arba muštis arba mylėtis.
Manau akimis verta labiau pasikliauti nei lūpomis, nes jomis tariame tuos žodžius, kuriuos norime, visa tai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, mus supančių žmonių, nuo to, ką jie tikisi iš mūsų išgirsti, o akyse mes esame savimi, nieko nepridėdami ir neatimdami, tokie, kokie gimėme, tokie, kokie būsime po daugybės metų. Vis dėlto kartais norime ir jas pakeisti, nusukti žvilgsnį, ar padaryti jį pilną pykčio tarsi signalizuoti kitam, kad metas nustoti žiūrėjus, nebandyti jose pamatyti to, ko nenorime atskleisti.
Kartais tas žvilgsnių slėpimas atrodo toks vaikiškas žaidimas, taip patys sau prisipažįstame, kad gėdijamės ir nesame pasirengę būti savimi.
Dažniau žiūrėkime vienas kitam į akis, bendraukime ir apsikabinkime žvilgsniais, dovanokime šalia esančiam, kad ir nepažįstamam žmogui, nepakartojamą atvirumo, nuoširdumo bei tikrumo dovaną.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
