Gerinti psichikos sveikatą, optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, tankinti GMP brigadų išsidėstymo tinklą, bazines paslaugas teikti savivaldybių, o specializuotas – regionų lygiu, steigti bendruomenės sveikatos centrus, plėsti namuose suteikiamas paslaugas senyviems, neįgaliems ir kai kuriems kitiems žmonėms, plėtoti skaitmeninę sveikatą.
Tokius planus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardijo skaitydamas pranešimą prezidentūroje vykusiame sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“.
Jis iš tribūnos apžvelgė, kaip sveikatos apsaugos sistema atrodys po pandemijos ir kokiomis priemonėmis bus atkurta visuomenės sveikatos būklė.
Situacija – ne itin šviesi
A.Dulkys piešė gana niūrų dabartinės situacijos paveikslą. Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) valstybių išsiskiria blogesniais sveikatos rodikliais. Mažiau nei pusė gyventojų mano esantys geros sveikatos – tai yra žemiausias lygis Bendrijoje.
-
A.Dulkys: problemos Šiaulių ligoninėje yra ilgalaikės, pandemija jas paaštrino
-
Prezidentas kelia tikslą: nepaisant situacijos, nuo rugsėjo vaikai turi grįžti į klases
-
Dėl kultūros ir švietimo įstaigų uždarymo A.Dulkys kaltina buvusią Vyriausybę
-
Arūnas Dulkys: yra rizikos, kad baigsis nepanaudotų vakcinų galiojimo laikas
Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas tiems, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis (astma, širdies nepakankamumu, diabetu), būtų galima išvengti jų hospitalizavimo.
„Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja ES blogąja prasme“, – teigė ministras.
Per menka, jo teigimu, ekonomiškai patrauklesnių sveikatos priežiūros paslaugų – dienos chirurgijos, ambulatorinės slaugos ir kitų – plėtra.
Sveikatos sistemos tikslas yra ne tik gerinti žmonių sveikatą, bet ir užtikrinti ilgą, sveiką žmogaus gyvenimą.
Tačiau aktyvaus gydymo lovų skaičius 45 proc. viršija ES vidurkį, o 71 proc. jų užimtumas – žemesnis nei ES vidurkis. Išlaidos sveikatos apsaugai (2019 m. duomenimis – 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto) yra vienos mažiausių ES.
Dėl COVID-19 gerokai padaugėjus mirčių (9,5 proc., lyginant su ankstesniais metais), pernai 1,4 metų sutrumpėjo vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė, kuri ir šiaip (kiek daugiau nei 76,13 metų) beveik 4 metais trumpesnė nei ES vidurkis.
Anot ministro, nerimą kelia ne vien visuomenės fizinė būklė. Bendrijoje išsiskiriame savižudybių skaičiumi, esame tarp 10 mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje. Prasta gyventojų psichikos sveikata, menkas raštingumas psichikos sveikatos srityje, paplitusi šių sutrikimų stigma – specialistų pagalbos dėl to ieškojimas laikomas gėdingu ar silpnumo išraiška.
Psichikos sveikatą ypač neigiamai paveikė pandemija – išaugo besikreipiančiųjų į gydymo įstaigas dėl nerimo. Bendras streso lygis visuomenėje padidėjo du kartus. Oksfordo mokslininkų pernai atliktas tyrimas parodė, kad kas penktam, persirgusiam COVID-19, atsirado depresija, nerimas ar nemiga.
COVID-19 esą atskleidė, kad stokojama efektyvesnio bendradarbiavimo (pasitelkiant specialistus, mobilizuojant resursus) tarp sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ), o daugumos pagrindinių Lietuvos ligoninių infrastruktūra nepritaikyta tokio pobūdžio infekcinių ligų protrūkiui (buvo sutrikdytas planinių sveikatos paslaugų teikimas).
Suplanuota reformų
Siekiant pagerinti gyventojų sveikatą, sustiprinti sveikatos priežiūros kokybę ir veiksmingumą, sveikatos sistemos efektyvumą, jai prisitaikyti prie demografinių pokyčių bei geriau pasiruošiant galimoms grėsmėms, suplanuota įvairių reformų.
Jomis norima pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybę, sustiprinti sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms, sukurti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, suskaitmeninti sveikatos sistemą, pagerinti psichikos sveikatos raštingumą ir išplėsti paslaugų įvairovę.
SAM žada kokybiškas ir saugias asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties.
Tam norima sukurti SPĮ tinklą iš pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, GMP, skubios medicinos pagalbos, aktyvaus stacionarinio gydymo įstaigų ir ilgalaikės priežiūros įstaigų.
„Apie 60 Lietuvos ligoninių šiandien yra aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, – kalbėjo ministras. – Jų pajėgumai – irgi nevienodi.
Ligoninės gali padėti pacientui tada, kai jose dirba skirtingų profesijų gydytojai, teikiamos skirtingų profilių paslaugos. Pandemija parodė, kad regioninis bendradarbiavimo modelis yra stiprioji sveikatos sistemos pusė.“
Siekiant kokybiškų, veiksmingų, saugių ir į pacientą orientuotų paslaugų, ministro žodžiais, neišvengiamai reikės „nustatyti įstaigų išdėstymą, kad sistema būtų pasirengusi reaguoti į iškilusias grėsmes“. Taip pat – „optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą“ (antrinėje ir tretinėje sveikatos priežiūros grandyje).
Pandemija parodė, kad regioninis bendradarbiavimo modelis yra stiprioji sveikatos sistemos pusė.
Norima asmens sveikatos priežiūrą organizuoti pagal lygmenis: bazinį paslaugų paketą užtikrinti atitinkamoje savivaldybėje, o specializuotas paslaugas teikti regioniniu principu (antrinei priežiūrai būtų 5, tretinei – 2 regionai).
Taip pat būtų siekiama specializuotų stacionarinių paslaugų daugiaprofiliškumo ir monoprofilinių ligoninių integracijos.
Sugalvojo naują struktūrą
„Turime viziją, kad bus kuriama nauja struktūra, – bendruomenės sveikatos centrai, įtraukiant savivaldybių visuomenės sveikatos biurus“, – sakė A.Dulkys.
Šis centras teiktų ambulatorines paslaugas: pirminės sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo, odontologo, psichikos sveikatos priežiūros) ir antrinės sveikatos priežiūros (jos apimtų ne mažiau kaip 5 gydytojų specialistų konsultacijas, pediatriją, reabilitaciją, chirurgiją, geriatrines tarnybas).
Taip pat – ilgalaikės priežiūros paslaugas: ambulatorinę slaugą namuose, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionare, paliatyviąją pagalbą, socialines paslaugas dienos centruose.
Kartu būtų teikiamos dienos stacionaro ir skubiosios pagalbos visą parą paslaugos.
„Bendruomenės sveikatos centras nebūtinai turėtų atsirasti naikinant ar kuriant naujas įstaigas, – tvirtino ministas. – Jis galės būti įsteigtas jau esamos įstaigos pagrindu, sudarant bendradarbiavimo sutartis, įskaitant privačias įstaigas.“
Greitosios vėluoja
Daug dėmesio A.Dulkys skyrė GMP organizavimui. Šią sistemą norima centralizuoti, kad gyventojai paslaugas gautų laiku.
Šiuo metu 218 GMP brigadų budi 94 vietose. Tačiau egzistuoja dispečerinių ribų „akloji zona“, brigados užimtos netolygiai (skirtumai siekia iki 4 kartų), vieną iš 25 kartų jos vėluoja atvykti.
Norima, kad kiek daugiau – 221 brigada – budėtų 123 vietose (nauji taškai siūlomi daugiausia prie savivaldybių ribos). Tai esą leistų vietą laiku pasiekti 98,5 proc. atvejų.
Pertvarka siekiama, kad pagalba būtų suteikiama per 15 min. miesto ir per 25 min. – kaimo gyventojams.
„GMP pertvarka turi tarnauti žmogui ir garantuoti jam pagalbą įvykus nelaimei, o čia jau svarbu greitis ir kokybė, – aiškino ministras. – Nors šiandien turime 49 skirtingas tarnybas, išsidėsčiusias 94 vietose, pasiekiamumas ir teritorinis padengiamumas dėl paslaugos prieinamumo dar netenkina.
O tai reiškia, kad dar ne visi Lietuvos gyventojai gali gauti būtinąją pagalbą laiku. <…> Diskutuojama ir dėl būtinumo atskirti GMP paslaugas nuo vadinamojo pavežėjimo kaip socialinių paslaugų, kurių teikimą turėtų organizuoti savivaldybės.“
Integruos paslaugas
Senstančios visuomenės sveikatos poreikiams patenkinti reikia ilgalaikės priežiūros modelio ir tinklo bendruomenėje.
„Lietuvoje iki 2030 m. senyvo amžiaus žmonių padaugės penktadaliu“, – prognozavo A.Dulkys.
Jo žodžiais, kone ketvirtadalis sulaukusių bent 65 metų žmonių priversti kasdieniame gyvenime riboti bent vieną veiklą. Šiuo metu socialines ir slaugos paslaugas namuose du sektoriai teikia fragmentiškai.
GMP pertvarka turi tarnauti žmogui ir garantuoti jam pagalbą įvykus nelaimei, o čia jau svarbu greitis ir kokybė.
Žmonės, negalintys gyventi savarankiškai ir nesulaukiantys pagalbos artimoje aplinkoje, priversti ieškoti vietos socialinės globos ir slaugos namuose. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai tai būna didelė psichologinė trauma.
Reforma siekiama visiškai integruoti slaugos ir socialines paslaugas, teikiamas seniems bei neįgaliems asmenims. Jau rengiamas ilgalaikės priežiūros modelis, vertinami šių paslaugų finansavimo šaltiniai ir galimybės.
Psichikos sveikatos srityje norima stiprinti psichikos sveikatos raštingumą, kad kiekvienas atpažintų užgriuvusius sunkumus, žinotų jų priežastis, gebėtų padėti sau, o susiklosčius sudėtingai situacijai žinotų, kur gali kreiptis pagalbos. Prioritetą norima teikti ne medikamentiniam gydymui.
Skaitmeninės sveikatos srityje siekiama išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą naudoti nacionaliniu lygiu, sukurti sąlygas pakartotinai naudoti sveikatos duomenis, vysti telemediciną, diegti inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus, aktyviau keistis sveikatos duomenimis su kitomis ES valstybėmis, kai sveikatos priežiūros paslaugos peržengia valstybės sienas.
„Atkovokime gydytojų laiką“
Pokyčiams įgyvendinti planuojama pasitelkti ES lėšas. Europos Komisijos ekonomikos gaivinimo priemonėje „Next Generation EU“ mūsų šaliai numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų dotacijų. Iš jų 12 proc. (268 mln. eurų) žadama skirti sveikatos komponentui.
Planuojama lėšų skirti 12 ligoninių infrastruktūrai modernizuoti (pavyzdžiui, infekcinėms ligoms gydyti reikalingai infrastruktūrai, skubios pagalbos ir priėmimo, reanimacijos skyriams), pažangios terapijos centrui įkurti, viso žmogaus genomo tyrimams, sveikatos sistemos kokybės vertinimo įrankiui sukurti ir priežiūros reformai, sveikatos sektoriaus skaitmenizacijai.
2021–2027 m. periodu Lietuvai numatoma skirti daugiau nei 7 mln. eurų ES fondų investicijų. Sveikatos sektoriui iš jų planuojama skirti apie 7 proc. (530 mln. eurų). Už juos žada stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, modernizuoti GMP, skatinti prevencines priemones visuomenės sveikatai bei psichologinei gerovei, užtikrinti sveikatos specialistų pasiūlą.
A.Dulkys įspėjo, kad tik tos savivaldybės, kurios dalyvaus reformoje, galės pretenduoti į ES fondų lėšas.
„Sveikatos sistemos tikslas yra ne tik gerinti žmonių sveikatą, bet ir užtikrinti ilgą, sveiką žmogaus gyvenimą“, – pažymėjo A.Dulkys.
Atkovokime gydytojų laiką iš biurokratijos, iš nebūdingų funkcijų ir atiduokime tą laiką žmogui.
Per pastarąjį dešimtmetį vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo daugiau kaip 4 metais. Tačiau sveiko gyvenimo trukmė ilgėja lėtai ir vos viršija 58 metus (tai yra 7 metais mažiau nei ES vidurkis).
„Atkovokime gydytojų laiką iš biurokratijos, iš nebūdingų funkcijų ir atiduokime tą laiką žmogui, – reformų tikslą apibendrino ministras. – Mes norime ne sujungti ką nors, mes nesakome, kad mažos ligoninės yra blogos.
Ir, nors reikšmingesni pokyčiai gyventojų sveikatos rodikliuose pasimato ne iš karto, o praėjus ilgesniam laiko tarpui, visgi šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje tikimės ir ilgesnės vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, ir ilgesnės tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės. Ar verta gyventi ilgiau, jei tą papildomą laiką praleisi sirgdamas?“
