Netinkamai surūšiavus baterijas ar kitus elektronikos prietaisus, gali būti daromas žalingas poveikis žmogui ir aplinkai. Baterijos savo sudėtyje dažnai turi pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip švinas, kadmis, metalai ir kiti nuodingi elementai, kurie, patekę į dirvą ar vandens telkinius, gali užteršti aplinką ir pakenkti gyvūnams bei žmonėms.
Be to, netinkamas elektronikos prietaisų šalinimas gali sukelti pavojų dėl sprogimo ar gaisro rizikos, ypač jei prietaisų akumuliatoriai nėra tinkamai išvalyti ar apdoroti.
Ar šalies gyventojai teisingai rūšiuoja nebereikalingas baterijas ir kitus elektronikos prietaisus bei kas galėtų pagelbėti stiprinant gyventojų sąmoningumą šiuo klausimu, aptarsime kartu su gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“, pasitelkiant specialistų bei gyventojų nuomones.
Mišrūs komunaliniai konteineriai skirti tikrai ne baterijoms
Didelė dalis baterijų vis dar patenka į sąvartynus, keldamos pavojų aplinkai ir žmonėms. Jei baterijos atsiduria sąvartyne kartu su kitomis atliekomis, jų turinys gali išsilieti ir patekti į gamtą, pakenkiant ekosistemai ir gyvūnams.
Be to, šios medžiagos gali būti pavojingos ir žmonių sveikatai, ypač jei baterijų atliekos nėra tinkamai apdorojamos. Pavyzdžiui, gyvsidabris gali sukelti apsinuodijimą, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Tinkamai išmetus baterijas į specialius surinkimo taškus ar perdirbimo punktus, jos gali būti saugiai išrinktos ir panaudotos pakartotinai. Perdirbimo procese iš jų išgaunamos vertingos medžiagos, o pavojingosios medžiagos yra tinkamai tvarkomos, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Tinkamai rūšiuojant ir perdirbant elektronikos atliekas, sumažiname jų kiekį sąvartynuose, tai padeda išvengti aplinkos užteršimo ir ilgesnį laiką išlaiko mūsų planetą švarią.
Todėl labai svarbu atsiminti – baterijų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Vietoje to, jas reikėtų pristatyti į tam skirtas surinkimo vietas arba perdirbimo centrus, taip prisidedant prie tvarios ir saugios atliekų tvarkymo praktikos. Tokias vietas galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose bei organizacijose. Iš šių talpų baterijų ir akumuliatorių atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko pagal aukščiausius standartus.
Šiuo metu Lietuvoje šiuo metu yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas baterijas ir akumuliatorius. Šias atliekas taip pat galima atgabenti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles bei tiesiogiai perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
Kuo daugiau atliekų patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus ir yra perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupoma, taip prisidedant prie taršos mažinimo.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė akcentuoja tinkamo rūšiavimo svarbą bei išskiria panaudotus plastikinius žaislus su baterijomis ar akumuliatoriais, kurie dažnai nukeliauja ne ten, kur turėtų.
Pašnekovės teigimu, tarp plastiko atliekų kasdien randama pačių įvairiausių netikėtumų – nuo sauskelnių su visu jų turiniu, guminių kamuolių, gaisrinės ar laistymo žarnų iki plastikinių žaislų su baterijomis ar akumuliatoriais, kurie turėtų keliauti ne į plastikui skirtus konteinerius. Ir nors šiuose daiktuose yra plastiko, plastiko sudėtis yra labai skirtinga, o visa infrastruktūra sukurta taip, kad galima perdirbti tik plastiko pakuotes.
D.Ramanauskaitė teigia, kad didžioji dalis gyventojų galvoja, kad visas plastikas yra perdirbamas, bet taip tikrai nėra – daugelis buitinių daiktų ar žaislų neturi jokio žymėjimo, todėl jų sudėtis nėra aiški.
„Netinkamai išrūšiuotos plastiko atliekos užteršia konteinerius, o tai neigiamai veikia perdirbimo rezultatus. Gyventojai, mesdami plastikinius žaislus į plastikui skirtus konteinerius, daro didelę klaidą.
Pirma klaida – plastikiniai žaislai, pagaminti iš skirtingų plastiko rūšių, yra sunkiai arba išvis nėra perdirbami, tuo labiau – tai ne pakuotė, todėl turi keliauti arba į mišrių atliekų konteinerį (jei savo dydžiu jie nedideli – tiesiog kokia sulūžusi plastikinė mašinėlė, plastikinis vonios žaislas ar suplyšę vandens plaukmenys).
Antra klaida – jie išmetami paliekant juose baterijas. Trečia klaida – jei tas plastikinis žaislas didelis, toks, kuris net netelpa į konteinerį (yra tekę matyti vaikišką mašiną, skirtą patiems vaikams ją vairuoti, jos ir su akumuliatoriais būna ar su įkrovimo baterijomis) – tai tokių apskritai negalima nei bandyti išmesti į konteinerį, nei palikti šalia jų. Jas reikia pristatyti į stambiagabaritinių atliekų aikštelę, kurių adresus galite rasti čia“, – teigia D.Ramanauskaitė.
Rezultatai priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir švietimo
Lietuvos gyventojų sąmoningumas rūšiavimo klausimais auga, jie vis rečiau ranka numoja į aplinką, tačiau ne visi moka su elektronika bei baterijomis atsisveikinti saugiai. Vis tik EMP Recycling – vienos pažangiausių elektronikos atliekų perdirbimo įmonių Lietuvoje – generalinis direktorius Darius Valeika teigia, kad žmonių sąmoningumas elektronikos gaminių rūšiavimo atžvilgiu didėja, o nerūšiuojami elektronikos atliekų kiekiai ženkliai mažėja.
„Tačiau problema vis dar išlieka su smulkiąja elektronikos technika. Gyventojai dažnai domisi, kur dėti sugedusį didelį šaldytuvą ar skalbimo mašiną, tačiau kur padėti baterijas, bevieles ausines, elektrinį dantų šepetėlį – susimąsto tikrai ne visi. Būtent todėl itin smulkios elektronikos atliekos nukeliauja į bendruosius konteinerius kartu su kitomis atliekomis“, – teigia D.Valeika.
Prakalbus apie tai, kaip perdirbimo procesus apsunkina baterijos, atsidūrusios komunalinėse atliekose, EMP Recycling generalinis direktorius teigia, kad jos gali sukelti rimtas pasekmes.
„Baterijos, patekusios į komunalinius konteinerius, vėliau į jų rūšiavimo įrenginius, tampa gaisro priežastimi. Atliekų sraute jos pažeidžiamos, dėl to sukelia kibirkštį ir virsta didelio ir sunkiai užgesinamo gaisro priežastimi“, – teigia D.Valeika.
O kas galėtų pagerinti padėtį – kokiais būdais reikėtų didinti gyventojų sąmoningumą rūšiuojant senus prietaisus – telefonus, įkroviklius ar baterijas? D.Valeika tikina, kad itin svarbu užtikrinti patogius šių prietaisų atsikratymo būdus.
„Pavyzdžiui, mes, EMP Recycling, teikiame nemokamą atliekų išvežimo paslaugą. Nebenaudojamą buitinę techniką, elektroniką gyventojai ar įmonės priduoda ir patys į supirktuves. Lietuvoje tikrai išvystyta ir surinkimo dėžučių sistema – atliekas visada galima priduoti ten, kur jos buvo pirktos. Tačiau manome, kad viskas priklauso nuo edukacijos ir švietimo.
Jeigu gyventojui net nekyla mintis, kad elektroninė technika yra pavojinga atlieka ir jis lengva ranka meta viską kartu į bendruosius konteinerius, tuomet jis tikrai neieškos būdų, kaip ja tinkamai atsikratyti. Nesvarbu, kokios patogios ir lengvos būtų surinkimo priemonės“, – teigia EMP Recycling generalinis direktorius.
Gyventojai baterijas rūšiuoja atsakingai: randa patogių būdų, kaip tai atlikti
Geriausiai baterijų rūšiavimo situaciją šalyje atspindi realūs gyventojų elgsenos pavyzdžiai. Vienoje iš tvarios gyvensenos principams neabejingų žmonių grupėje „Facebook“ platformoje pasiteiravome, kur jie dažniausiai meta panaudotas baterijas. Sulaukėme keletos atsakymų, kurie sufleravo, kad situacija šalyje yra gera – visi atsakiusieji baterijas nurodė metantys ne į mišrių atliekų konteinerius, o į tam skirtas atliekų surinkimo vietas.
„Niekada nemetu baterijų į mišrių atliekų konteinerius – žinau, kad netinkamas baterijų surinkimas turi žalingą poveikį žmogui ir aplinkai. Visada metu į baterijų atliekoms surinkti skirtas talpas“, – rašė vienas grupės narys.
„Mano darbovietėje yra speciali dėžutė baterijoms ir akumuliatoriams surinkti, tad ten visuomet ir išmetu šias atliekas“, – teigė kitas.
Trečias internautas rašė, kad baterijas išmeta į atliekų surinkimo aikštelę, esančią greta namų. „Labai patogu, nereikia ilgai ieškoti vietų, kur šias atliekas išmesti“, – rašė socialinės medijos grupės narys.
„Žinau, kad dar yra likusių nemažai tautiečių, vis dar išmetančių baterijas į mišrių atliekų konteinerius. Jei išgirstu apie tokį žmogų iš artimo rato, visuomet stengiuosi jį paprotyti. Baterijos, metamos į bendro naudojimo konteinerius, sukelia gaisrus, o kadangi gyvenu netoli miško, kur neretai nuo menkiausios žiežirbos kyla lokalūs gaisrai, regiu tai kaip didžiulę grėsmę“, – rašė interneto vartotojas.
Na, o jeigu jums, rūšiuojat atliekas, iškyla klausimų, atsakymus visada galima pasitikrinti interneto tinklalapyje www.gamtosateitis.lt – taip ilgainiui rūšiavimo konteineriai bus pilni tik teisingai surūšiuotų atliekų, o baterijos bei kiti elektronikos prietaisai pateks pas teisėtus atliekų tvarkytojus ir bus perdirbami.
