Sekite 15min Google
Kaip dažnai lietuviai keičia telefonus?
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus naują mobilųjį telefoną įsigijo kas septintas šalies gyventojas, tokie 14 proc. respondentų nurodė telefoną pakeitę šiais metais. Dar 26 proc. apklaustųjų teigė, kad paskutinį kartą telefoną keitė praėjusiais metais, o tai reiškia, kad daugiau nei trys iš dešimties lietuvių naujausią įrenginį įsigijo per pastaruosius dvejus metus. Didžiausia dalis respondentų – net 40 proc. nurodė, kad telefoną keitė prieš 2–3 metus, o tai rodo, jog tokia trukmė šiuo metu yra tarsi vidutinis telefono „gyvenimo ciklas“. Penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių prisipažino telefono nekeitę jau 4 metus ar ilgiau, tai reiškia, kad nemaža dalis visuomenės ir toliau naudojasi senesniais įrenginiais. Įdomu tai, kad telefono keitimo dažnis skiriasi priklausomai nuo išsimokslinimo. Aukštesnio išsimokslinimo respondentai kur kas dažniau nurodė telefoną keitę praėjusiais metais nei kitos grupės. Tai leidžia daryti prielaidą, kad išsilavinimas ir su juo susijusios pajamos ar profesinė veikla gali turėti įtakos tam, kaip greitai žmonės atnaujina savo technologijas. Tai rodo gana aktyvų technologijų atsinaujinimo ritmą, tačiau kartu kelia klausimą, kiek tokių pakeitimų iš tiesų yra būtini. Palyginti su kitomis elektronikos prekėmis, mobilieji telefonai yra vieni dažniausiai atnaujinamų prietaisų namų ūkiuose, o tai tiesiogiai veikia ir su jais susijusių atliekų srautus.
Dažniausia priežastis yra gedimai, o ne noras naujovių
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė – 55 proc. tyrimo dalyvių telefoną pakeitė dėl techninių problemų, o ne dėl noro turėti naujausią modelį. Dažniausiai nurodyta priežastis, kuomet senasis telefonas pradėjo strigti arba veikti lėčiau: taip teigė 36 proc. visų respondentų. Dar 19 proc. apklaustųjų telefoną pakeitė todėl, kad jis visiškai sugedo, o remontas buvo per brangus arba tiesiog neapsimokėjo. Tai reiškia, kad kas penktas lietuvis, keisdamas telefoną, iš tikrųjų neturėjo kito pasirinkimo, sena technika tiesiog nustojo tinkamai veikti. Kita vertus, 39 proc. respondentų telefoną keitė ne dėl būtinybės, o norėdami atsinaujinti: 16 proc. tiesiog norėjo naujesnio įrenginio, 13 proc. modernesnio telefono su daugiau funkcijų, o 10 proc. geresnės kameros ar didesnio našumo. Likę 6 proc. respondentų nurodė kitas, individualias priežastis, nesusijusias nei su gedimais, nei su noru atsinaujinti. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai telefonų technologijomis nesivaiko taip aktyviai, kaip galima būtų manyti iš rinkodaros pranešimų gausos. Priešingai dauguma vartotojų yra racionalūs ir telefoną keičia tik tuomet, kai senasis įrenginys jau nebeatitinka kasdienių poreikių. Tokia tendencija galėtų būti geras ženklas aplinkai, jei senieji telefonai po pakeitimo pasiektų tinkamas perdirbimo ar pakartotinio panaudojimo grandines. Tačiau, kaip parodė kita tyrimo dalis, dažniausiai taip nenutinka, apie tai liudija gyventojų pasirinkimai, ką daryti su nebenaudojamu telefonu.
Dauguma senų telefonų taip ir lieka gulėti stalčiuose
Vienas neraminančiausių tyrimo atradimų, net trečdalis (33 proc.) respondentų pripažino, kad ankstesnį telefoną tiesiog laiko namuose, nors juo daugiau nebesinaudoja. Dar 24 proc. gyventojų seną telefoną pasilieka kaip atsarginį įrenginį, taigi iš viso daugiau nei pusė (57 proc.) nebenaudojamų telefonų fiziškai lieka namuose, neatliekant jokių tolesnių veiksmų. Šeimos nariui ar kitam asmeniui naudotis telefoną atidavė 16 proc. respondentų, o parduoti ar padovanoti jį ryžosi 9 proc. Tik kas dvyliktas gyventojas (8 proc.) senąjį telefoną pridavė į elektronikos atliekų surinkimo vietą ar konteinerį. Vos 5 proc. telefoną pridavė naujo įrenginio pardavėjui mainais į nuolaidą. Tyrimo duomenimis, atsakingiau elektronikos atliekas rūšiuoja aukščiausio išsimokslinimo respondentai, tačiau net ir tarp jų didžioji dalis senų telefonų vis tiek nepasiekia perdirbimo grandinės. Šie skaičiai reiškia, kad milijonai telefonuose esančių vertingų žaliavų, aukso, sidabro, vario ir retųjų metalų Lietuvos namų ūkiuose tiesiog dūla stalčiuose, o ne grįžta į apyvartą. Be to, namuose laikomi nenaudojami įrenginiai gali kelti ir saugumo riziką, nes juose neretai lieka neištrinti asmeniniai duomenys. „Šie skaičiai rodo, kad didžiausia kliūtis tvarkant elektronikos atliekas slypi ne infrastruktūros, o įpročių trūkume. Žmonės tiesiog nežino arba pamiršta, kad senas telefonas gali būti lengvai ir saugiai perduotas perdirbti, o kartais net gauti už tai nuolaidą naujam pirkiniui“ – teigia Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Linas Ivanauskas. Pasak jo, kiekvienas namuose gulintis, nebenaudojamas telefonas, tai prarasta galimybė sumažinti aplinkos taršą ir grąžinti vertingas žaliavas į ekonomiką, todėl asociacija ir toliau sieks šviesti visuomenę bei plėsti telefonų priėmimo tinklą visoje Lietuvoje.
EPA vadovas primena, kad specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir dujošvyčių lempų atliekoms galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, įvairiose kitose kultūros ir švietimo, administracinėse įstaigose. Tuo tarpu elektronikos atliekas EPA komanda iš namų išneša ir išveža nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.