Tiesiogiai
Tiesiogiai
2026-06-22 11:54

Po audros liko šakų ir medžių? Kaip tinkamai sutvarkyti žaliąsias atliekas

Po Lietuvą praūžus stiprioms vasaros audroms, daugelio gyventojų kiemuose, sodybose ir soduose liko nulūžusių medžių, šakų ir kitų žaliųjų atliekų krūvos. Tvarkymo darbai dažnai prasideda vos nurimus vėjui, tačiau specialistai primena: ne viską, kas liko po audros, galima tiesiog sudeginti.
Kaune praūžė audra
Audra Kaune / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokio masto žala padaryta, ir pasirinkti tinkamiausią žaliųjų atliekų tvarkymo būdą.

Geriausias sprendimas – ne deginti, o panaudoti

Nulūžusios šakos, lapai ir kita augalinė medžiaga laikoma žaliosiomis atliekomis. Jas rekomenduojama:

  • kompostuoti savo sklype,
  • susmulkinti ir panaudoti mulčiui,
  • pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo ar kompostavimo aikšteles,
  • išmesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, jei tokie įrengti savivaldybėje.

Kompostavimas laikomas vienu tvariausių sprendimų – taip sumažinamas atliekų kiekis ir gaunamos natūralios trąšos sodui bei daržui.

Kada šakas ir augalines atliekas deginti draudžiama?

Po audrų susidariusias atliekas daugelis gyventojų vis dar linkę deginti, tačiau šiai veiklai taikomi griežti ribojimai.

Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja miestuose, miesteliuose, taip pat kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose.

Savivaldybės gali nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir viensėdžiuose. Savivaldybėms nenustačius deginimo sąlygų – surinktų augalų deginimas draudžiamas, išskyrus mažą – iki 1 m3 – sumedėjusių augalų (pvz., šakų) kiekio sudeginimą. Taip pat išlieka draudimas deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkių ar durpingų vietovių.

Jei deginate – laikykitės taisyklių

Kai nėra galimybių atliekų kompostuoti ar kitaip panaudoti, kai kuriais atvejais leidžiama deginti surinktas augalines atliekas ir šakas. Tačiau būtina laikytis šių reikalavimų:

  • atliekos turi būti surinktos į krūvas,
  • deginimo vieta turi būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų,
  • ugnis turi būti nuolat prižiūrima,
  • baigus deginimą, ugniavietė privalo būti visiškai užgesinta,
  • kartu negalima deginti jokių buitinių ar statybinių atliekų, plastiko, dažytos ar impregnuotos medienos.

Svarbu žinoti, kad jeigu į krūvą sukrautos šakos gulėjo ilgiau nei savaitę, prieš deginant jas rekomenduojama perkelti. Taip siekiama apsaugoti jose galinčius apsigyventi smulkius gyvūnus.

Didelės šakų krūvos – tik informavus ugniagesius

Jeigu vienu metu planuojama deginti daugiau kaip 5 kubinius metrus surinktų augalų arba deginimas vyksta keliose vietose iš karto, apie tai ne vėliau kaip prieš valandą reikia informuoti artimiausią priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinį.

Už pažeidimus – baudos

Aplinkosaugininkai primena, kad už neteisėtą augalinių atliekų deginimą gali būti skiriamos baudos. Gyventojams jos siekia nuo 30 iki 230 eurų, o už nesurinktos žolės ar kitų augalų deginimą – nuo 50 iki 300 eurų. Be to, gali būti vertinama ir aplinkai padaryta žala.


Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“

Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos Tarnyba

Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra

Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą