Lietuvoje gyvena per 250 tūkst. žmonių, turinčių negalią. Tokie žmonės dažnai net neturi sąlygų išeiti iš savo namų. Todėl daugeliui jų nemažai kasdienių reikalų - gyvenamosios vietos deklaravimas, apsilankymas bibliotekoje ar valstybės institucijų išduodamų pažymų užsakymas - gali pasirodyti sunkiai įveikiami arba tiesiog neįgyvendinami. Apie tai, kaip galima palengvinti tokių žmonių gyvenimus panaudojant Lietuvoje aktyviai diegiamas e. paslaugas, kalbamės su Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaite.
- Kaip e. paslaugos pagelbsti negalią turintiems žmonėms?
- Dauguma judėjimo negalią turinčių žmonių gyvena jiems nepritaikytoje aplinkoje: be kitų žmonių pagalbos jiems sudėtinga palikti savo namus, apsilankyti parduotuvėje ar valdžios įstaigoje, net paprasčiausias šaligatvio laiptelis jiems gali tapti neįveikiama kliūtimi.
Todėl e. paslaugos, leidžiančios kasdieninius reikalus sutvarkyti internetu, nepaliekant savo namų, yra gyvybiškai svarbios žmonėms su negalia. E. paslaugų dėka dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių su negalia gali savarankiškai deklaruoti gyvenamąją vietą, registruotis vizitui pas gydytoją, sužinoti „Sodros" turimą informaciją apie save, pateikti prašymus skirti pašalpą ar kompensaciją. Labai svarbu, kad žmonės su negalia gali šiuos dalykus padaryti patys, o ne padedami kitų žmonių, nes tai ugdo jų savarankiškumo įgūdžius. Galima teigti, kad be tiesioginės naudos vartotojams e. paslaugos papildomai sukuria pridėtinę vertę, kuri pasireiškia žmonių su negalia savarankiškumo įgūdžių ugdymu. Žmonėms su negalia yra svarbu jausti, jog jie gali nesudėtingai gauti informaciją, kuri anksčiau jiems buvo sunkiai pasiekiama.
- Kaip vertinate Lietuvoje veikiančias e. paslaugas ir jų kokybę?
- Manau, kad dabar Lietuvoje esanti e. paslaugų bazė yra labai stipri. Žmonėms su negalia pačios svarbiausios yra valstybės teikiamos edukacinės, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. O šiose srityse, mano manymu, e. paslaugos Lietuvoje yra pažengusios labiausiai. E. paslaugų kokybę, visų pirma, reikėtų vertinti per šių paslaugų naudojimo paprastumą ir funkcionalumą. Ir galiu pasakyti, kad absoliučia dauguma tokių paslaugų yra nesudėtinga naudotis, jų kūrėjai užtikrino, kad net sąlyginai neaukšto kompiuterinio raštingumo žmogus galėtų greitai ir paprastai gauti pageidaujamą paslaugą.
- Koks iš pastaraisiais metais įgyvendintų e. paslaugų projektų Jums atrodo įdomiausias?
- Norėčiau išskirti projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra". Žmonėms su negalia jis atvėrė naujas galimybes naudojantis bibliotekų paslaugomis. Dabar neįgalieji gali žinių semtis ne tik internete, bet ir bibliotekose. Elektroniniai sprendimai leidžia žmonėms su negalia gauti visą didžiausiose šalies bibliotekose esančią informaciją - knygas, dokumentus, edukacinius filmus, muzikos CD - keliais kompiuterio klaviatūros klavišų spragtelėjimais.
- Kokią ateitį prognozuojate e. paslaugoms Lietuvoje?
- Neabejoju šviesia e. paslaugų ateitimi. Jos yra naudingos ne tik žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems taip pat yra šiek tiek sudėtingiau judėti, bet ir dešimtims tūkstančių kitų Lietuvos gyventojų - į užsienį išvažiavusiems studijuoti ir dirbti žmonėms, kaimo ir atokesnių miestelių gyventojams ir dar daugybei kitų piliečių grupių. Vakarų valstybėse daugelis valstybinių ir savivaldos įstaigų paslaugų yra suteikiamos elektroniniu būdu. Neabejoju, kad už 5-10 metų panašios tendencijos įsivyraus ir Lietuvoje. Žmonės turėtų suvokti, kad e. paslaugos sukuria didelę naudą ne tik jiems patiems, bet ir visai visuomenei.
