Na va, jau antrą kartą šiemet Lietuvoje praūžė „Maisto banko“ organizuojama akcija. Ir jau antrą kartą šiemet „Maisto banko“ savanoriai su malonumu praleido savaitgalį skatindami žmones paaukoti maisto produktų. Ir aš ten buvau, tad pasistengsiu gan objetyviai nupasakoti bei įvertinti žmonių reakciją į prašymus paaukoti maisto.
Neslėpsiu, buvo visko: nuo žmonių, kurie neraginti aukojo ir maloniai palinkėjo sekmės toliau darbuojantis, iki keletos asmenų, kurie nepaprašyti netgi sugebėjo įsižeisti. Bet supraskit ir mus - savanorius: juk mes nerobotai, nors ir kaip besistengdami retkarčiais kelis žmones pražiopsodavome. Tad naudodamasis proga norėčiau atsiprašyti visų tų, kurie pasijautė įžeisti.
Prie akcijos prisiungė netik lietuviai, tačiau ir užsieniečiai, kurie su susidomėjimu klausinėjo, kas tai per akcija, o išsiaiškinę patys prisidėdavo prie šios akcijos. Aukojo žmonės išties nemažai, bene daugiausiai mūsų komanda surinko makaronų, aliejaus, cukraus bei miltų. Tačiau aukojo ir patys savanoriai. Atsidėkodami už dalyvavimą akcijoje „Maisto banko“ savanoriai dalino sėklas bei „Maisto banko“ draugo ženkliukus - magnetus.
Nepaisant visų šių gražių akimirkų buvo ir kelios, „ištepliotos degutu". Keletas asmenų bemaž iškoneveikė mus todėl, kad neva mes jiems trukdom apsipirkti. Buvo ir tokių, kurie klausinėjo, kam mes tai darome.
Aš savanoriauju, nes savanorystę suvokiu kaip prasmingą laisvalaikio leidimo būdą. Man ji padidiną pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą gyvenimu. Kitaip tariant, savanoriaujant vystosi asmenybė. Ir savanorį būtų galima apibūdinti kaip labai pavargusį, bet kartu labai laimingą.
